Uždelstų ar negrąžintų paskolų pernai padaugėjo, ypač pagausėjo negražinamų vartojamųjų paskolų. Lietuvos bankas dėl to pavojaus varpais skambinti dar nelinkęs.
Kad vadinamųjų blogų paskolų pernai padaugėjo, Lietuvos bankas patvirtino prieš kelias savaites, pristatydamas komercinių bankų rezultatus. Skaičiuojama, kad pernai blogos paskolos sudarė 374 mln. litų, arba 0,97 proc. bendro bankų paskolų portfelio – tai trečdaliu daugiau nei 2005 metais.
Kaip LŽ sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika, blogų paskolų daugėjimą nulėmė visuotinis optimizmas, susijęs su sparčia ekonomikos plėtra, mažu nedarbu ir mažomis palūkanų normomis.
Leika tvirtino, kad pavojaus varpais skambinti dar nereikia. Nuostolius dėl negrąžintų paskolų bankai dengia savo pelnu, o jis pernai buvo rekordinis (662,2 mln. Lt). Pasak Lietuvos banko atstovo, Lietuvos rinkai reikėtų kokio nors ekstremalaus įvykio, šoko, kad kredito rizikos padidėjimas paveiktų bankų sistemos kapitalo pakankamumą.
Didėjantį neatiduodamų paskolų kiekį pastebi ir duomenis apie skolininkus kaupiančios bendrovės. „Skolininkų administravimo informacinėje sistemoje per praėjusius metus fizinių asmenų įskolos bankams faktų padaugėjo beveik 50 proc. Tačiau normalu, kad išduodant daugiau paskolų daugiau užfiksuojama ir blogų kreditų atvejų”, – LŽ sakė „Creditinfo Lietuva” generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius. Jo vadovaujama bendrovė disponuoja informacija apie finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusius klientus ir teikia ją finansinėms bendrovėms.
Bankai globojami
Anot specialistų, nėra rodiklio, kokią paskolų portfelio dalį turi sudaryti blogos paskolos. Visi bankai laikosi riziką ribojančių normatyvų. Jei kuris bankas žino, jog patirs daugiau nuostolių, jis automatiškai turi didinti savo kapitalą. Nuostoliai pirmiausia dengiami pelno sąskaita.
„Jei neužtektų pelno nuostoliams padengti, tai atsilieptų bankų sistemos kapitalo pakankamumo būklei. Bet mūsų bankų sistema yra unikali, nes dominuoja užsienio bankai. Tai lemia ir kreditų rizikos valdymą – pažangius modelius mūsų bankai perima iš pagrindinių bankų. Be to, pagrindiniai bankai visuomet daro kapitalo injekcijas”, – aiškino Leika.
Nepaisant to, bankininkas pabrėžė, kad nereikėtų aklai pasiduoti visuotiniam optimizmui, o būti atsargiems. Štai apžvelgdamas praėjusių metų bankų rezultatus Šarkinas užsiminė, kad bankai per laisvai teikia paskolas.
Vartojimo kreditai – rizikingiausi
Lietuvos banko duomenimis, daugiausia laiku negrąžinama vartojamųjų paskolų, kurios pastaruoju metu itin paklausios. „Tai natūralu. Bankai už jas ima didesnes palūkanas, nei už būsto ar verslo paskolas, nes tai rizikingesnės, nekilnojamuoju turtu ar kokiu nors įkeitimu neužtikrintos paskolos. Tokios tendencijos įprastos visame pasaulyje”, – sakė Leika. Be to, jis teigė, kad rizika kyla ir paskolų, kurios išduodamos tik užstačius nekilnojamąjį turtą, segmente, mat nepakankamai atidžiai įvertinamos kliento pajamos.
Tačiau „Creditinfo Lietuva” vadovas Bogdanovičius sako pastebėjęs tendenciją, kad skolininkų skaičius, palyginti su paskolas imančių gyventojų skaičiumi, netgi palyginti mažėja. „Per 2006 metus 23 proc. sumažėjo ir vidutinis įskolų bankams dydis. Santykinį skolininkų mažėjimą lemia dvi pagrindinės priežastys. Pirma, didėjančios gyventojų pajamos leidžia jiems tvarkingai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Antra, laiku mokėti privalomas įmokas skatina tai, kad asmenys nenori pakenti savo reputacijai ir užkirsti galimybes gauti kreditus bei kitas paslaugas geresnėmis sąlygomis ateityje”, – teigė Bogdanovičius.
Įdomu tai, kad vidutinė žmogaus skola bankui praėjusių metų pradžioje siekė apie 1,6 tūkst. litų, o metų pabaigoje sumažėjo iki 1,3 tūkst. litų.