Rusija modernizuoja savo armiją, Jungtinės Valstijos neketina nusileisti
Iš Vašingtono ir Maskvos nuskambėjusius pareiškimus analitikai įvertino kaip signalus, kad tarp Rusijos ir JAV tikriausiai vėl prasidės ginklavimosi varžybos, kaip tai buvo šaltojo karo metais.
Rusijos vicepremjeras, gynybos ministras Sergejus Ivanovas paskelbė apie savo šalies karinių pajėgų modernizavimą, kuriam bus skirta neregėtai daug lėšų.
Praėjus vos dviem dienoms, JAV gynybos ministras Robertas Geitsas Kongrese pareiškė, kad, greta tarptautinio terorizmo, Jungtinėms Valstijoms gali pradėti kelti pavojų tokios valstybės kaip Kinija ir Rusija.
50 naujų balistinių raketų
S.Ivanovas, praėjusią savaitę pateikdamas ataskaitą Valstybės Dūmos deputatams, paskelbė apie plataus masto savo šalies ginkluotųjų pajėgų modernizavimą artimiausiais metais.
„Pagal armijos ir jūrų laivyno ginklavimo programą bus pakeista apie 45 proc. esamos karinės technikos”, – pareiškė Rusijos gynybos ministras.
Be kita ko, iki 2015 metų ketinama dislokuoti daugiau kaip 50 naujų „Topol-M” tipo tarpžemyninių balistinių raketų. Šios raketos, ekspertų vertinimu, gali įveikti JAV Rytų Europoje planuojamą statyti priešraketinės gynybos (PRG) sistemą.
Per ateinančius aštuonerius metus Rusija planuoja ginklavimosi programai skirti 145 milijardus eurų. Be kita ko, ketinama įsigyti 31 karo laivą, daug strateginių bombonešių bei iš viso 100 tūkst. automobilių. Didelė dalis Rusijos karinės technikos yra dar iš sovietinių laikų ir jos neįmanoma naudoti.
S.Ivanovas laikomas galimu prezidento Vladimiro Putino įpėdiniu. Gynybos ministras turi užduotį modernizuoti ginkluotąsias pajėgas ir pradėti profesionalios kariuomenės kūrimą.
Iki lėktuvnešių dar toli
Rusijos laikraščiai S.Ivanovo planams skyrė daug dėmesio, teigdami, kad jie gali būti realizuoti, nes tam skiriama pakankamai lėšų.
„Rusijos kariškiai rengsis smogti prevencinius smūgius nežinomam priešininkui, kovai su kuriuo prireiks net lėktuvnešių. Iki 2015 metų Rusijos kariuomenė gaus daugiau įvairios ginkluotės, negu per visą laikotarpį po SSRS žlugimo”, – pažymi Maskvos laikraštis „Gazeta” ir priduria: „Tai reiškia, kad Kremlius ketina ne tik grįžti prie sovietinės gynybinės doktrinos, paremtos karinės galios su Vakarais paritetu, bet netgi viršyti tos doktrinos svarbiausią siekį – juk SSRS niekada neskyrė didelio dėmesio laivynui ir konkrečiai lėktuvnešiams”.
Laikraštis analizuoja Rusijos galimybes tapti, kaip sakė S.Ivanovas, „galinga valstybe, turinčia lėktuvnešių laivyną”, ir sutinka su kai kurių ekspertų išvadomis, kad lėktuvnešių Rusija kol kas neturės, nes tam nėra techninių galimybių.
Vis dėl S.Ivanovo paskelbti planai sukėlė didelį rezonansą Vakaruose, pirmiausia JAV.
Atsakas į iššūkius
Gindamas rekordinį JAV karinį biudžetą 2008 metams, gynybos ministras R.Geitsas pareiškė, kad, greta tarptautinio terorizmo, Jungtinės Valstijos gali susidurti su pavojais, kuriuos kelia tokios šalys kaip Rusija ir Kinija.
„Mums reikalingas visas spektras karinių priemonių, įskaitant tiek sausumos pajėgas, galinčias kovoti su didelėmis armijomis, tiek ir mobilius specialios paskirties dalinius, pajėgius kautis su teroristais. Mes turime būti pasirengę viskam, nes nežinome, kokia padėtis ateityje susiklostys tokiose valstybėse kaip Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja, Iranas ir kitos”, – sakė Pentagono vadovas, kalbėdamas Atstovų rūmų ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdyje.
Britų BBC pažymėjo, kad, skirtingai nuo savo pirmtako Donaldo Ramsfeldo, R.Geitsas paragino didinti kariškių, tarnaujančių sausumos pajėgose ir jūrų pėstininkų korpuse, skaičių. Anksčiau ir prezidentas Džordžas V.Bušas ragino didinti JAV karinių pajėgų skaičių.
Kai R.Geitsas gruodį buvo skiriamas į karinės žinybos vadovo pareigas, jis, kalbėdamas senatoriams, pareiškė, ką jis mano apie Rusiją ir jos vadovybės politiką.
Paskirtasis Pentagono vadovas tada sakė, jog „Putinas siekia, kad jo šalis atgautų didžiosios valstybės statusą ir kad didėtų jos įtaka artimajame užsienyje”. Ten kur didėja Maskvos įtaka, automatiškai mažėja Vašingtono įtaka.
Atsakydamas į Kremliaus iššūkius, Pentagonas imasi žingsnių, kad apgintų JAV strateginius interesus. Pastaruoju metu Vašingtonas vis didesnį dėmesį skiria PRG sistemai, kurią kariniai ekspertai vadina „žvaigždžių karų” sistemos įpėdine.
Bazės Čekijoje ir Lenkijoje
JAV stiprina savo pozicijas, siekdamos dislokuoti PRG sistemos elementus Lenkijoje ir Čekijoje. Pentagonas taip pat permetė radarus iš Havajų salų, esančių Ramiajame vandenyne, į Aleutų salas Beringo jūroje, visai netoli Kamčiatkos pusiasalio.
Interneto svetainė „NEWSru. Com” teigia, kad „Jungtinės Valstijos baigia apsupti Rusiją iš visų pusių”. Svetainės tvirtinimu, visi jos kalbinti Rusijos kariniai ekspertai teigia, kad, dislokuodama Lenkijoje ir Čekijoje PRG sistemos elementus, Amerika pradeda naują ginklavimosi varžybų etapą.
Pagal JAV planus Čekijoje turi pradėti veikti galingas radaras, o Lenkijoje turėtų būti dislokuotas kompleksas PRG raketų, paslėptų po žeme. Šie ketinimai sukėlė audringą Maskvos reakciją. Prezidentas V.Putinas pareiškė, kad į JAV karinius pasirengimus Rusija duos „efektyvų atsakymą”.
Pasak „NEWSru.Com”, kai kurie kariniai ekspertai mano, kad JAV radarai ir raketos bus dislokuoti taip pat Slovakijoje ir Vengrijoje.
Rusijos atstovų neįtikino JAV pareiškimai, kad PRG sistema nenukreipta prieš Rusiją, o skirta sutramdyti tokias valstybes kaip Šiaurės Korėja ir ypač Iranas, kuris gali kelti grėsmę JAV sąjungininkėms Europoje.
Siekia didesnio saugumo
Netgi kai kurie Amerikos kariniai specialistai abejoja, ar JAV kuriama PRG sistema veiks efektyviai. „Bet Lenkijai ir Čekijai nėra labai svarbu, ar Jungtinių Valstijų priešraketinis skydas bus patikimas. Varšuvai ir Prahai svarbiausia yra tai, kad šių šalių teritorijoje atsiras Amerikos karinės bazės. Tai suteiks Lenkijai ir Čekijai galimybių jaustis daug saugesnėmis Rusijos karinės grėsmės akivaizdoje”, – tvirtina Londono dienraštis „The Guardian”.
Šių abiejų valstybių istorijoje yra daugybė pavyzdžių, kai jos tapdavo stipresnių kaimynių, daugiausiai Rusijos ir Vokietijos, aukomis, ir atvejų, kai Vakarai jas išduodavo. Jau ne pirmi metai Lenkija ir Čekija būgštauja, kad Rusija vėl taps galinga valstybe, ir ji nebūtinai bus taiki ir draugiška. Varšuvai ir Prahai atrodo, kad tai, kas vyksta Rusijoje valdant V.Putinui, patvirtina būtent tokią tendenciją, rašo britų laikraštis.
Kai pasibaigus šaltajam karui Centrinė Europa atsikratė Rusijos tiesioginio dominavimo, buvusių Varšuvos sutarties šalių saugumo klausimas pakibo ore. Rusija siekė Europoje sudaryti buferinę zoną, kuri skirtų ją nuo Europos Sąjungos ir NATO. Šie planai iš dalies sužlugo.
Bet Centrinės Europos ir Baltijos valstybės nesitiki, kad jas apgins, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija. Tikra saugumo garante iš Kremliaus įtakos ištrūkusios šalys laiko Jungtines Valstijas. Amerikos karinės bazės duos galimybę pirmiausiai Lenkijai ir Čekijai pasijusti tokiomis saugiomis, kaip niekad praeityje, pažymi britų laikraštis.