Įkvėpti Europos Komisijos palaikymo Lenkijos žalieji surengė protesto akciją, nukreiptą prieš magistralės „Via Baltica” ruožo – Augustavo aplinkkelio tiesimą
Dėl žaliųjų protestų gali strigti Augustavo aplinkkelio tiesimo ir statybos darbai. Praeitą savaitę konkursą laimėjusiai bendrovei leista pradėti aplinkkelio tiesimo darbus. Prieš tokį sprendimą protestuoja lenkų ekologai. Jų nuomone, kelio „Via Baltica” tiesimas per Rospudos slėnį sunaikins unikalią gamtą ir paukščių bei gyvūnų perimvietes. Lenkų ekologams pritaria Europos Komisija (EK), kuri paskelbė, kad Augustavo aplinkkelio tiesimas Rospudos slėniu pažeidžia ES teisę.
Išnaudojo vizitą
Keliasdešimt žaliųjų, seginčių žalius kaspinėlius, praėjusį šeštadienį Varšuvoje protestavo prieš Augustavo aplinkkelio tiesimą Rospudos slėniu. Protestuotojai, iš pradžių piketavę prie Aplinkosaugos ministerijos, vėliau persikėlė prie prezidentūros, kur tuo metu lankėsi EK pirmininkas Manuelis Barrosas.
Vėliau Barrosas žurnalistams sakė „nesuprantąs” Varšuvos sprendimo dėl Augustavo aplinkkelio.
Neseniai iš Briuselio atėjo nepalankus Varšuvai signalas – EK rekomenduoja Lenkijos valdžiai iki nebus išsiaiškintos abejonės susilaikyti nuo darbų Rospudos slėnyje. Šis slėnis yra priskirtas Europos ekologiniam tinklui NATURA 2000.
Lenkų žalieji aplinkkelio tiesimą apskundė Europos Tarybai, Europos Komisijai, Pasaulio Bankui. Juos parėmė įtakinga „Greenpeace” organizacija.
Šaltiniai Lenkijoje teigia, jog jei Varšuva pradės aplinkkelio tiesimo darbus, gali jai tai brangiai atsieiti: šaliai grėstų milijoninė bauda, lenkai gali negauti ES pinigų kitiems transporto projektams įgyvendinti.
Augustavas džiaugiasi
Kai žalieji Varšuvoje rūstavo ir reikalavo aplinkosaugos ministro atsistatydinimo, Augustavo gyventojai neslėpė džiaugsmo, kad pagaliau baigsis jų vargai. Per miesto centrą per parą pravažiuoja apie 10 tūkst. lengvųjų ir krovininių automobilių, žmonėms sunku pereiti į kitą gatvės pusę, neretai pasitaiko ir nelaimingų atsitikimų. Augustaviečiai taip pat skundėsi, kad negali nei dieną, nei naktį pailsėti. Jau tradicija tapo miestelėnų organizuojamos kelio blokados, kad atkreiptų valdžios dėmesį ir priverstų ją paspartinti aplinkkelio tiesimą.
Kelininkų argumentai
Projektuojant aplinkkelį per Rospudos slėnį, kuris yra saugoma teritorija, kelininkai atliko tūkstančius ekspertizių, pateisinančių kelio modernizavimą. Jau išpirkta reikalinga žemė, suplanuoti viadukai ir estakados taip, kad po jais galėtų laisvai judėti gyvūnai. Kelininkai ir Aplinkosaugos ministerijos atstovai tikina, kad aplinkkelio tiesimo darbai nesunaikins gamtos.
Tokiais argumentais netiki ekologai ir reikalauja aplinkosaugos ministro atsistatydinimo, nes jis esą vykdo kitų žinybų – pirmiausia susijusių su infrastruktūra, užsakymus.
Gali užtrukti
„Via Balticos” statybos istorija tęsiasi jau keliolika metų. Pradžioje lenkai negalėjo apsispręsti, ar kelias nuo Lietuvos sienos iki Varšuvos turi eiti per Lomžą, ar per Balstogę. Beje, būtent dėl žaliųjų protestų buvo atsisakyta trumpesnės, bet palankesnės tranzitu vykstantiesiems į Vakarus trasos per Lomžą. Jeigu aplinkkelio statyba bus sustabdyta, prireiks dar kelerių metų naujam projektui parengti. Juolab kad nepasakyta, jog naujas projektas gali sukelti vėl kokio nors visuomeninio judėjimo protestus. Iki šiol nesutvarkyta nuo Lietuvos pasienio Varšuvos link vedanti „Via Baltica” pripažinta pavojingiausia Palenkės vaivadijos eismo magistralė, gyventojų dar vadinama mirties keliu. Pagal Lenkijos kelių statybos planą, pirmasis kelio „Via Baltica” modernizavimo etapas turėjo būti baigtas iki 2013 metų.