Bandymas paaiškinti nepaaiškinamus dalykus

Jau keletą mėnesių sekmadienio vakarais per BTV galima žiūrėti prieš porą metų Rusijoje pradėtą kurti sensacijų dokumentiką „Nepaaiškinami faktai” (N-7), kurią veda kino ir teatro aktorius Sergejus Družko.

Kiekviena „Nepaaiškinamų faktų” laida – intriguojantis pasakojimas apie žmones, susidūrusius su įvairiomis anomalijomis, įžengusius į paslaptingą ir nepažįstamą teritoriją.

Naujausių technologijų ir didžiųjų žmonijos pasiekimų akivaizdoje reikia pripažinti, kad gamtos stichijos ir žmogaus galių resursai – tamsi bedugnė, iš kurios nuolat išlenda nepažįstamos būtybės ir keisti, dažnai pribloškiantys reiškiniai.

Ką jautė moteris, patyrusi klinikinę mirtį? Vyriškis, į kurį trenkė žaibas? Kaip gyvena mergina, žinanti, kas ji buvo praeituose gyvenimuose? Sielų reinkarnacija ir vaiduokliai, spiritizmo seansai ir vampyrai, kelionės, kurių metu įveikiamas laikas, ir susitikimai su svečiais iš kitų galaktikų… Raganos, burtininkai, šamanai ir prakeiktos vietos…

Jautresnius laidos temos šokiruoja, skeptikus verčia šyptelėti, tačiau šio projekto vedėjas S. Družko nesiūlo žiūrovams iš piršto laužtų istorijų. Jis bendrauja su laidos herojais, dalyvauja rizikinguose eksperimentuose, tariasi su įvairių sričių mokslininkais, išklauso daugybę liudijimų ir pats atlieka skrupulingus tyrimus.

Vedėjo eksperimentai

Vienoje iš savo laidų vedėjas analizuoja, kodėl, atsisakę visų civilizacijos malonumų ir patogumų, kai kurie žmonės tampa atsiskyrėliais. Kad įmintų šią mįslę, S. Družko lankėsi Saratovo apskrityje.

„Liudininkai pasakojo, kad kartą grybaudami miške matė keistą žmogų. Jis buvo apaugęs barzda ir beveik nuogas, nes tie drabužiai, kuriais jis vilkėjo, buvo labai susidėvėję. Pamatęs grybautojus, vyriškis pakėlė rankas ir pasakė: „Eikite atgal į stotį. Atsitiks nelaimė”. Išsigandę neįprasto reginio, žmonės patraukė stoties link. Vėliau sužinojo, kad toje miško teritorijoje, kurioje jie grybavo, kilo didelis gaisras”, – pasakojo laidos vedėjas, nusprendęs surasti šį atsiskyrėlį.

Kitoje laidoje S. Družko bando įspėti vandens paslaptis ir atlieka tokį eksperimentą: savaitę laiko jis kalba su dviem vandens stiklinėmis. Vieną stiklinę pavadino „Saulute” ir kaskart, prieidamas prie jos, žarstė komplimentus bei uždėdavo jai „klausytis” klasikinės muzikos. Tuo tarpu antrąją vandens stiklinę vis barė ir keiksnojo.

Eksperimento rezultatas: stiklinėje „Saulutė” esantis vanduo įgavo žydrą atspalvį, o antrojoje stiklinėje visą savaitę bartas vanduo prarūgo.

„Nepaaiškinama, bet faktas”, – sako laidos vedėjas, panašiai pavadinęs ir originalaus formato laidą („Neobjesnimo, no fakt”), rodomą TNT televizijoje. Pirmoji laida eteryje pasirodė 2005 metų kovo mėnesį. Tais pačiais metais ji buvo įtraukta į geriausių laidų penketuką.

Susidomėjo po klinikinės mirties

Sergejau, įrodyk, jog laida „Nepaaiškinami faktai”, lyginant su panašiomis laidomis, yra geriausia.

Laida skirta mąstantiems žmonėms, todėl stengiamės išvengti banalybių. Kitas dalykas – rodome tik faktus, realius įvykius ir žmones. Čia nėra nei prasimanymų, nei gandų. Kadangi daugelis nepaaiškinamų reiškinių jau seniai žinomi, mes, pasakodami apie juos savo laidoje, pateikiame tikslius ir jau ištyrinėtus duomenis bei liudijimus.

O kodėl būtent Jūs tapote šios laidos vedėju?

Mane neatsitiktinai pakvietė į televiziją. Iki to laiko, kol pats neišgyvenau klinikinės mirties, skeptiškai vertinau įvairius pasakojimus apie anapusinį pasaulį, grįžimą iš jo ir vaiduoklius. Dabar, kai pačiam teko pabūti „ten”, tikiu, jog paranormalūs reiškiniai turi mokslinį paaiškinimą, tikiu, jog yra nežemiškas protas. Jei esame mes, tai kodėl negali būti kiti? Kaip ir bet kuris normalus žmogus, vaikystėje žiūrėjęs į žvaigždes ir užduodavęs klausimą „Kodėl aš gyvenu šioje žemėje?”, domiuosi paslaptingais ir sunkiai paaiškinamais reiškiniais.

Ar kartais neatrodo, jog kažkas iš aukščiau mumis manipuliuoja?

Kartais apima toks jausmas. Bet įdomiausia tai, jog, padarę klaidą, nesuprantame, kas tai – iš aukščiau siųsta dovana, bausmė ar išbandymas. Viskas, kas atsiunčiama iš viršaus, dviprasmiška. Ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kokią prasmę tam reiškiniui ar įvykiui suteiksime.

Jūs filmuojate ir analizuojate sunkiai protu suvokiamus ir paaiškinamus reiškinius. Ar keičiasi žmonių sąmonė pažiūrėjus Jūsų laidas?

Manau, jog keičiasi. Juk toks ir laidos tikslas – priversti žmones susimąstyti apie juos supantį pasaulį. Jei taip yra, vadinasi, savo tikslą pasiekėm. Žmonės, viską neigiantys arba viskuo fanatiškai tikintys, – man neįdomūs. Nemėgstu kraštutinumų.

Papasakokite apie kokią nors įdomią vietą, kurią Jums teko aplankyti.

Vieną laidos siužetą filmavome žmonių vadinamame burtininkų kaime. Nenoriu sakyti tikslių koordinačių, kad neišgąsdinčiau skaitytojų, bet tas kaimas – Rusijoje.

Kažkada ten buvo daug sodybų. Dabar – vos trys, kuriose galima gyventi. Likusios – sugriuvo, sudegė ir pan. Bet įdomiausia tai, jog šiame kaime nėra nė vienos cerkvės, nė vienos koplyčios. Tiesa, gyventojai ne kartą jas bandė statyti. Tačiau statiniams kas nors vis atsitikdavę: sudegdavo, sugriūdavo ir t.t. Ilgiau savaitės neišstovėdavo.

Kalbėjau su vietos gyventojais. Jie tikina, kad po jų kaimą kartais klaidžioja dvikojis vilkas. Ir dar, tame kaime daug bepročių: maniakų, kanibalų, pamišėlių…

O į kokią pavojingiausią situaciją esate pakliuvęs? Kaip išsisukote?

Kartą Izraelio mokslininkai laidos „Nepaaiškinami faktai” kūrybinę grupę pakvietė į uolos, kurioje buvo rastos penkių milijonų metų senumo dinozauro liekanos, filmavimą. Izraelio policija, nežinodama, jog esame žurnalistai tyrinėtojai, nusprendė, kad į uolą važiuojame ją susprogdinti. Mus areštavo. Dabar juokinga tai prisiminus, tačiau tąkart visiškai nesinorėjo atsidurti Izraelio kalėjime.

Išgirdę, jog esame TV žurnalistai iš Rusijos, kuriuos pasikvietė Izraelio mokslininkai ir apžiūrėję filmavimo aparatūrą, policininkai mus paleido. Tiesa, kasetes su nufilmuota medžiaga atidavė ne iš karto. Labai išsigandom, mat jose jau buvo viskas: ir nufilmuota uola su dinozauro kaulais, ir Izraelio mokslininkų komentarai.