Tarybų šturmui pasiūti viliojantys apdarai

Rinkėjus bandoma užburti išbandytais psichologinio poveikio metodais – įkvepiančiais šūkiais, viešnagėmis kandidatų namuose ir net soliniais lyderių koncertais

Kodėl būtent dabar politikai nusprendė dainuoti, pakviesti vakarienės, rengti ataskaitas apie nuveiktus darbus, dėvėti tokios pačios spalvos šalikus, kepuraites ar belstis į namų duris? Energija užplūdo dėl vieno tikslo – valdžios.

Artėjantys Savivaldybių tarybų rinkimai virto savotišku dopingu miestų ir rajonų vadovų postų siekiantiems kandidatams. Viešųjų ryšių specialistai pripažįsta – kaip ir ankstesniaisiais metais konkuruoja ne ideologijos ar programos, o viešųjų ryšių strategijos ir sąrašų lyderių įvaizdžiai. Anot jų, valdančiosios taps partijos, kurios įgyvendins sėkmingiausią rinkimų kampaniją.

Pirmosios pamokos – rudenį

„Klaidinga manyti, kad rinkimų kampanija prasidėjo prieš kelias savaites, – sako viešųjų ryšių specialistai. – Startas duotas vasarą ar rudens pradžioje.“

Prieš pusmetį net mažiausių šalies savivaldybių nariai pradėjo ieškoti viešųjų ryšių konsultantų, kurie suaktyvintų arba sukurtų naujus įvaizdžius, rinkimų kampanijos strategijas. Jų kaina svyruoja nuo keliolikos iki keliasdešimties tūkstančių litų.

Rudenį ne vienos partijos skyriuose surengti mokymai. Būsimieji sąrašų lyderiai informuoti, kaip sakyti ugningas kalbas, įtaigiai pristatyti savo tikslus ir užmegzti nuoširdų ryšį su klausytojais. „Artėjo susitikimai su rinkėjais, todėl ir rengtos retorikos, bendravimo pamokos“, – aiškino dienraštį konsultavę viešųjų ryšių specialistai.

„Kauno diena“ gavo tokių mokymų medžiagą. Pateikiami patarimai, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, kada laidyti replikas, kaip įtikinti klausytojus. Aiškinama, kad dėstant savo mintis gestikuliuoti reikia, tačiau ne per daug – rankų mostai neturėtų blaškyti auditorijos dėmesio. Pateikiama ir kitų galimų situacijų analizė.

Didžiausią dėmesį partijos skyrė įvaizdžio ir komunikacijos gebėjimams tobulinti. Partijų lyderiai neneigia, kad regionų politikai mokyti aiškiai reikšti mintis, atskleisti tam tikras savybes.

Aktyviausiai mokymus rengė Rolando Pakso vadovaujama „Tvarka ir teisingumas“ bei Naujoji sąjunga. Ir R.Paksas, ir Artūras Paulauskas neabejoja tokių priemonių efektyvumu. A.Paulauskas ne kartą patvirtino, kad partijos kolegoms rengtus kursus sudarė viešo kalbėjimo, įvaizdžio formavimo, bendravimo įgūdžių, agitacinių gebėjimų lavinimas. Mokyta įtaigumo, konkretumo, dalykiškumo.

Kertiniai akmenys – strategija ir žinomumas

Tuo pat metu rašytos rinkimų kampanijos strategijos. Iš „Kauno dienos“ turimų pavyzdžių matyti, kad viešųjų ryšių specialistai dažnai apsiriboja abstrakčiais pasiūlymais – bendromis frazėmis, kurias įgyvendinti būtų galima kiekviename regione. „Kai kurie kandidatai nusprendė samdytis vietos problemas labiau išmanančius konsultantus“, – sakė „Kauno dieną“ konsultavęs viešųjų ryšių specialistas.

Partijos atliko sociologinius tyrimus – aiškinosi, kokius politikus valdžioje nori matyti vietos gyventojai. Rinkėjų teiravosi apie asmenines būdo savybes, darbus, kuriuos būsimieji tarybų nariai turėtų atlikti pirmiausiai.

Šūkis – labai svarbi kampanijos dalis. Tai supranta ir politikai, ir viešųjų ryšių specialistai. Būtent jam kai kurios partijos skyrė išskirtinį dėmesį. Anot viešųjų ryšių specialistų, šūkis tampa savotiška vizitine kortele – kaip ir sąrašo numeris, jis turi įstrigti prie urnos ateisiančio rinkėjo galvoje.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ šūkis „Tvarka visiems, teisingumas kiekvienam“, anot partijos atstovės, atspindi partijos programą bei siekius. Liberaldemokratai turi ir neoficialų šūkį – rinkimų kampanijos metu partijos nariams nurodyta Rolandą Paksą vadinti prezidentu.

„Laikas keistis!“, „Už ateitį“, „Kartu mes galime viską“ – ir kitų partijų šūkiai neišsiskiria įtaiga. Teigiama, kad Lietuvoje šūkiai ir logotipai dažnai sukuriami vieno ar kelių žmonių, nesiejant jų su konkrečios partijos rinkimine programa, nesiremiant tyrimais, todėl gali neturėti lemiamos įtakos rinkimų rezultatams.

Svarbu ir kandidatų žinomumas. Artėjant rinkimams partijos tradiciškai ieško visuomenėje žinomų ir mėgstamų asmenų, kuriuos galėtų įtraukti į kandidatų sąrašus – paversti savotiškais rinkėjų viliojimo jaukais.

Lietuvos liberalų sąjūdis rinkimų štabo vadovu patvirtino iki šiol mažai bendro su politika turėjusį skandalingos grupės ŽAS narį Liną Zarecką-Chorą. Kitų partijų sąrašuose įrašyti humoristai, aktoriai, dainininkai ir net Lietuvos Tarzanu tituluojamas keistuolis. Viešųjų ryšių specialistai suskaičiavo, kad šį kartą daugiausiai garsenybių priviliojo Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjunga.

Vakarienės greičiausiai nebus

Prieš kelias savaites prasidėjo pats rinkimų kampanijos įkarštis. Startas – likus keliolikai dienų iki oficialios rinkimų kampanijos pradžios. Saldainiai, atvirukai, knygelės, kitos smulkmenos dalytos gatvėse, renginiuose, kitose vietose. Daugelyje šalies regionų vyko susitikimai su rinkėjais. Pavyzdžiui, liberaldemokratai savaitgaliais surengdavo po tris tokio pobūdžio renginius, o socialdemokratų susitikimuose būtinai dalyvaudavo partijos pirmininkas Algirdas Brazauskas.

Vienas pagrindinių tikslų – išsiskirti. Tai sako akcentavęs ir Valstiečių liaudininkų konsultantas, bendrovės „KPMS ir partneriai“ vadovas Frederikas Jansonas. „Mūsų rinkimų kampanija nėra agresyvi. Kalbame apie tai, kas svarbu kiekviename rajone, kokius darbus reikia atlikti“, – aiškino viešųjų ryšių specialistas.

Pagrindinis „valstiečių“ kampanijos principas – pasibelsti į kiekvieno rinkėjo namus. Be to, ketinama išleisti ne vieną leidinį, platinamą atskiruose šalies regionuose. „Mūsų klientas nenori imtis šou elementų. Tam pritariu. Nemanau, kad tokiais veiksmais būtų galima tikėtis apčiuopiamos naudos“, – įsitikinęs F.Jansonas.

„Kauno dieną“ konsultavę ekspertai mano, kad pagrindiniu Socialdemokratų partijos koziriu ir toliau lieka politikos patriarchu vadinamas partijos pirmininkas Algirdas Brazauskas. Rinkėjams siūloma klausytis jo paskaitų, ateiti į susitikimus ir net pavakarieniauti.

Socialdemokratus konsultuojančios bendrovės „Euro RSCG“ vadovas Marius Jovaiša sako, kad rinkėjų viešnagė į socialdemokratų lyderio namus gali ir neįvykti, nes Vyriausioji rinkimų komisija tokį susitikimą linkusi traktuoti kaip rinkėjų papirkinėjimą. „Nesirengiame pažeidinėti įstatymų, – sako M.Jovaiša. – Kampanijos tikslas – ne viešnagė, o siekis rinkėjams į galvas įkalti socialdemokratų numerį – norintieji apsilankyti pas partijos lyderius turėjo jį atspėti. „Akcija sulaukė žiniasklaidos dėmesio, vadinasi, tikslas pasiektas“, – įsitikinęs M.Jovaiša.

Davė atvirkštinius rezultatus

Nors rinkimų kampanija tik įpusėjo, viešųjų ryšių specialistai skaičiuoja neapgalvotus kandidatų sprendimus – akcijas, kurios patyrė fiasko, tapo savotišku pajuokų objektu.

Socialdemokratų partijos kandidato į sostinės merus Algirdo Paleckio rinkimų daina „Aš tikiu tavim, vilnieti“, sukėlusi tam tikrų rūpesčių dėl autorių teisių gynėjų reakcijos, vadinama vienu labiausia nevykusiu savireklamos triukų.

A.Paleckis savo dainai panaudojo žinomos britų roko grupės „Slade“ kūrinio „My Oh My“ melodiją, todėl Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros atstovai liepė jam nutraukti dainos platinimą, nes tai gali būti autorių teisių pažeidimas. Pretendentas į sostinės merus net pramintas politikos Minedu.

„Dažnai politikų iniciatyvos sulaukia nepalankios reakcijos. Paleckiui reikia išgarsėti. Manau, kad jis viską daro teisingai, – vertino M.Jovaiša. – Ir dainą atliko nuoširdžiai. Sulaukė žiniasklaidos dėmesio, vadinasi, tikslas pasiektas. Nieko blogo neįvyko. Prieš kelis mėnesius apie jį niekas nežinojo, dabar situacija pasikeitė.“

Rusijoje nuo šalies teisėsaugos besislapstančio Viktoro Uspaskicho pažadas grįžti į Lietuvą irgi vadinamas neapgalvotu viešųjų ryšių triuku. Tai pripažįsta ir kai kurių šios partijos narių konsultantas, „Pro Group“ vadovas Laurynas Filipavičius. „Tai didžiausia „darbiečių“ klaida, – sako jis. – Partijos reitingai buvo stabilizavęsi. Neištesėtas Uspaskicho pažadas turės neigiamų padarinių.“

Juodosios technologijos naudojamos regionuose

Be viešųjų ryšių juodųjų technologijų neįvyksta nė vieni rinkimai. Šie – ne išimtis. Tačiau viešųjų ryšių specialistai pastebi, kad juodosios technologijos naudojamos atskiruose regionuose – turi poveikį vietos, bet ne visos Lietuvos rinkėjams.

„Išskirtinis Savivaldybių tarybų rinkimų bruožas – mini frontai atskiruose rajonuose ar miestuose. Lietuvos mastu vyksta labai pozityvi rinkimų kampanija. Akcentuojami teigiami, o ne negatyvūs dalykai“, – vertino M.Jovaiša. Jis atkreipė dėmesį, kad ne visai sąžiningai kai kurie dabar valdžioje esantys politikai rinkimų agitacijai naudoja valstybės lėšas. Jomis apmokama už informaciją apie valdžios nuveiktus darbus.

L.Filipavičius sako, kad regioninėje spaudoje, dažnai valdomoje vienos ar kitos partijos narių, pastaruoju metu vis dažniau pasirodo kandidatus juodinančios informacijos. „Be to, atliekami ir specifiniai veiksmai. Prieš susitikimus su vienos partijos kandidatais, kita politinė jėga ant kėdžių išdėlioja lankstinukus, kuriuose pateikiama konkurentus juodinanti informacija“, – pastebi konsultantas.

Teigiama, kad kai kurios viešųjų ryšių bendrovės politikus konsultuoja neoficialiai. Esą dėl sąsajų su politinėmis partijomis viešųjų ryšių bendrovėms kyla problemų su verslo atstovais ir valstybinėmis institucijomis, todėl sąsajas su politikais jos linkusios nuslėpti.

Burbulai sprogs po rinkimų

Ar viešųjų ryšių specialistų sukurti produktai tarsi muilo burbulai nesprogs iš karto po rinkimų? Viešųjų ryšių specialistai sako, kad dūmai nuo ryškiais dažais nutapytų politikų portretų gali išsisklaidyti dar iki paskutinio vasario sekmadienio. Tai esą lemia pernelyg didelis dėmesys išorinei komunikacijai.

Pasak konsultantų, informacija turėtų tekėti dviem kryptimis, tačiau partijos tam kol kas neturi nei laiko, nei noro. Kandidatai mokomi atsakinėti į nepatogius klausimus bei aprangos subtilybių, tačiau nesuvokiama, kad jie gali suklupti, jei nebus užtikrinti vidiniai partijos ryšiai. „Viskas susiję: purvas nejučia pernešamas iš nešvariųjų kampų į gražųjį. Partijų vadai dar nesuvokia, kad neužtenka blizginti tik išorę“, – teigia viešųjų ryšių ekspertai.

Jų vertinimu, itin aktyvus viešųjų ryšių technologijų naudojimas iškreipia situaciją – rinkėjas mato specialistų sukurtą partijos ar kandidato portretą, kuris neatitinka realybės. Kita vertus, net ir rinkiminių technologijų pradžiamokslyje nurodoma, kad įvaizdžio tikslas yra atitikti rinkėjų lūkesčius apie kandidatą, o ne patį kandidatą.

Savivaldybių tarybų rinkimų kampanija, anot specialistų, suformavo savotišką pirkėjo – pardavėjo ryšį: partijos „parduoda“ savo įvaizdį rinkėjams už jų balsą rinkimuose vasario 25-ąją.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.