Išmokę greičiau prisitaikyti prie klimato bei gamtos permainų sutaupytume ir lėšų, ir sveikatos
Ilgi rudenys ir pavasariai, trumpos žiemos ir sausringos vasaros, vis dažnesni uraganai ir potvyniai, perkūnija ir pražydusios žibuoklės sausį bei kitokios pastarųjų metų gamtos keistybės nepaliauja stebinti žmonių, ypač pagyvenusių, prisimenančių, jog jų jaunystės laikais „viskas buvo geriau”.
Lietuvos nacionalinio klimato kaitos komiteto narys, Vilniaus universiteto Ekologijos instituto direktorius, habilituotas mokslų daktaras Mečislovas Žalakevičius įsitikinęs, kad sparčiai kintantis klimatas pateiks mūsų krašto žmonėms ir gamtai dar daugiau staigmenų.
Ekologijos institutui patikėta koordinuoti mūsų šalies mokslo tyrimus, kaip Lietuva įgyvendina Jungtinių Tautų (JT) Bendrosios klimato kaitos konvenciją, ir kas kelerius metus parengti apie tai pranešimą JT. Neseniai buvo įteiktas jau ketvirtas šis dokumentas.
Apie klimato permainų įtaką gamtai ir svarbą mūsų šaliai akademikas Žalakevičius sutiko plačiau papasakoti LŽ.
Pajūriui – pavojus
„Per pastaruosius du šimtmečius vidutinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo maždaug laipsniu, šaltuoju metų laiku – net dviem”, – sakė Žalakevičius.
Mokslo tyrimai leidžia prognozuoti, kad šiame šimtmetyje oras mūsų šalyje šils dar sparčiau, ypač rytinėje jos dalyje. Dienų su sniego danga skaičius sumažės 15-25 dienomis. Šaltuoju metų laiku daugės kritulių, o vasaros bus dar sausesnės. Klimatologai įspėja dėl dažnesnių audrų ir uraganų.
Šiltėjantis klimatas jau dabar greitai plečia Lietuvą skalaujančią Baltijos jūrą – ji kasmet iš sausumos atkariauja vidutiniškai po 6,5 milimetro.
– Gal jau metas statytis laivą, kaip tam bibliniam Nojui?
– Dar ankstoka. Tačiau jei vandens kilimo tempai Baltijos jūroje išliks tokie pat, šio amžiaus pabaigoje Baltija ties Klaipėda pasieks 0,65 metro aukštesnį lygį negu dabar, todėl dalis Lietuvos teritorijos iš tiesų bus užlieta.
Tai labiausiai gresia Nidos, Pervalkos-Juodkrantės, Palangos-Būtingės pakrantės ruožams, be to, greta Kuršių marių esantiems Drevernos ir Kintų miesteliams, visai Nemuno deltai. Turbūt nukentės ir pajūrio kurortai – ištvinusi Baltija, audros ir uraganai jau dabar siaurina mūsų paplūdimius, ateityje jie dažnės ir stiprės.
Milijardai kraugerių
– Kaip klimato pokyčiai veikia ir veiks žmonių sveikatą? Juk mes taip pat esame gamtos dalis.
– Paradoksas, bet ši sritis dar mažai tyrinėta, nors yra labai reikšminga. Antai šiltėjant klimatui sparčiai plinta erkės, pernešančios erkinį encefalitą ir Laimo ligą, taip pat kraujasiurbiai mašalai, uodai, kiti vabzdžiai. Šylant orams anksčiau plinta žiedadulkės ir paūmėja joms alergiškų žmonių ligos.
– Pastarosiomis žiemomis stebina kai kurie paukščiai – turėjo išskristi į pietus, bet pasiliko. Kartais kalbama: sparnuočiai geresni sinoptikai negu žmonės.
– Šią žiemą Lietuvoje iš tiesų galima išvysti pilkųjų, baltųjų garnių, strazdų ir kitų rūšių paukščių, kurie paprastai skrenda žiemoti į šiltesnius kraštus, tačiau užsibuvo gimtinėje. Tie, kurie išskrido, parplasnoja anksčiau negu įprasta ir skuba perėti. Bet vabzdžiai ankstyvą pavasarį veisiasi dar anksčiau. Kai paukščiai išperi jauniklius, vabzdžių „pikas” jau būna praėjęs, todėl sparnuočiams pritrūksta lesalo…
Netoli nuo gimtinės žiemojantys paukščiai grįžta į perėjimo vietas anksčiau už tuos, kurie žiemas leidžia toli, todėl jų populiacijos klesti ir pradeda stumti „tolimuosius migrantus”. Tai pastebima ir Lietuvoje, ir kitose Europos šalyse.
Netiesa, kad paukščiai gerai nuspėja orus. Jie tik bando prisitaikyti prie šiltėjančio klimato. Žinoma, sparnuočiai tai daro geriau negu mes, žmonės.
Gamtos eksperimentas
– Tai ką turėtume daryti?
– Pirmiausia – išsiaiškinti, ar labai mūsų gamta yra jautri klimato pokyčiams ir pažeidžiama. Tada švelninti tą orų kaitos poveikį. Pagal klimatines ir geografines ypatybes Lietuva priklauso ypač jautrių klimato pokyčiams šalių grupei.
Tačiau objektyvių, patikimų mokslinių tyrimų ir duomenų, kaip orai veikia atskiras augalų ir gyvūnų rūšis, trūksta, nes tam stinga lėšų. Gaila, nes keičiantis klimatui gamta tarsi daro milžinišką eksperimentą, kur kas įdomesnį ir tikresnį, negu mes, mokslininkai, įstengiame surežisuoti laboratorijose. Labai praverstų fiksuoti šio gamtos eksperimento rezultatus. Lietuvos mokslo institucijos galėtų kur kas daugiau nuveikti šioje srityje. Juk tai visai šaliai reikalingi tyrimai ir visuomenei svarbių problemų sprendimai.
– Ko gero, atidesnis klimato įtakos gamtai stebėjimas praverstų ir ekonomiškai?
– Galėtume racionaliau naudoti gamtosaugai skirtas lėšas. Neeikvoti jų ten, kur audra vis tiek išplaus ar kur net nebeliko ką saugoti. Pavyzdžiui, steigiant ir valdant saugomas gamtos teritorijas neatsižvelgiama į klimato kaitą. Juk šiaurinės paukščių ir augalų rūšys iš mūsų šalies traukiasi, pietinės – įsivyrauja, todėl ne visada pasitvirtina gamtotvarkos planai ir dabar atliekami darbai.
Sausėjančias ir krūmais užželiančias pelkes palieka kuolingos, slankos, perkūno oželiai ir kiti tilvikiniai paukščiai, o Lietuvoje vis dar skiriama lėšų jiems saugoti ir buveinėms tvarkyti. Gal geriau būtų kelioms valstybėms kooperuotis ir imtis tokių gamtosaugos darbų? Juk jei mūsų šalyje išnyko kurie nors augalai ar paukščiai, greičiausiai jų padaugėjo pas kaimynus, ir priešingai.
Lieka tik prisitaikyti
– Lietuvos miškuose prisodinta daugybė eglių, o šiems šiaurės medžiams čia jau tampa per šilta. Tačiau eglės ir toliau masiškai sodinamos. Ta problema susirūpino net šiauriau gyvenantys skandinavai.
– Eglynai pradeda silpti ir džiūti, tampa ne tokie produktyvūs. Medžiai – geri klimato pokyčių ir žmonių antropogeninės veiklos, kuri, beje, labai didina orų poveikį gamtai, indikatoriai. Tokių pavyzdžių esama ir daugiau, tad išsamesnis jų tyrimas labai praverstų. Pirmieji žingsniai jau padaryti: Aplinkos ministerija užsakė mūsų institutui ir Vilniaus universitetui parengti studiją apie klimato kaitos poveikį šalies gamtai ir žmonių sveikatai. Ją sudarys ne tik ataskaita, bet ir rekomendacijos, kaip mums reikėtų prisitaikyti prie besikeičiančios gamtos, taip pat strateginis planas.
Ekologijos institutas drauge su Vilniaus universitetu jau pradėjo mokyti gamtos ir gamtosaugos specialistus, studentus, kaip įgyvendinti klimato kaitai skirtus Europos Sąjungos teisės aktus.
Kai kurie žmonės mano, jog tokių darbų nereikia, esą kas bus – tebūnie. Tai primena strutį, kuris iškilus pavojui kiša galvą į smėlį. Žemė šiandien nėra tokia didelė, kokia atrodė prieš keletą šimtų metų, ir permainos vienoje šalyje greitai atsiliepia kitoms. Be to, Lietuva yra pasirašiusi JT klimato konvenciją, kurios svarbiausias įpareigojimas – saugoti gamtą ir siekti, kad klimato pokyčiai padarytų jai kuo mažiau žalos.