Muzikologė Zita Kelmickaitė: „Kur jaunų muzikantų nuovoka?”

– Nemanau, kad laimėti nacionalinį Eurovizijos turą daugiau galimybių turi grupės, kurios pereina visus konkurso etapus. Žinoma, žiūrovai jų dainas išgirsta daugiau kartų, nei tiesiai į finalą keliaujančiųjų. Tačiau kaip tik galvoju, kad daugiau galimybių nugalėti Eurovizijoje turi tie, kurie pasirodo paskutiniai. Atlikėjai, pasirodžiusieji anksčiau, užsimiršta. Be to, paskutinės grupės yra gerokai profesionalesnės. Niekaip negaliu suprasti žmonių, kurie rašo žinutes, kad, pavyzdžiui, grupė „Dykaja zemlia” yra pati geriausia ir verta važiuoti į Suomiją. Negi žmonės negirdi, kad vaikinas dainuoja tonu „į šoną”. Ir šiuo atveju apie jokią Euroviziją negalima kalbėti.

Nemanau, kad „žaliųjų” atrankiniame ture dalyvavę atlikėjai yra konkurentai tokiems patyrusiems atlikėjams kaip Rūta Ščiogolevaitė, Aistė Pilvelytė ar „Saulės kliošas”. Žinoma, taisyklė, kad Eurovizijoje gali dalyvauti tik muzikinį išsilavinimą turintys atlikėjai, irgi nebūtų tikslinga. Ir specialių mokslų nebaigęs muzikantas gali būti talentingas ir sukurti bei atlikti puikią dainą. Tiesa, taip būna retai.

Jei būtų mano valia, aš nerodyčiau pirmą kartą dalyvaujančių ir nesugebančių net gerai padainuoti žmonių. Manau, kad rodyti perklausų „virtuvės” nereikėtų. Dalyvius, manau, reikėtų atrinkti už ekrano, kaip ir anksčiau būdavo, o laimingieji iš karto dainuotų nacionaliniame Eurovizijos finale. Nesuprantu, kam reikia rodyti žmones, kurie žada dalyvauti šiame konkurse ir visiškai neturi motyvacijos. Reikėtų paklausti pačių jaunuolių, pateikusių paraiškas dalyvauti šiame konkurse, kur jų nuovoka? Ar tai, ką jie daro, ir supranta kaip tinkamą pasirodymą didžiojoje scenoje?

Per pirmąsias perklausas Rūta Ščiogolevaitė ir Aistė Pilvelytė atsisakė dainuoti savo dainas, motyvuodamos, kad serga ar nespėjo prasidainuoti. Kolegos, kurie sėdėjo komisijoje šalia manęs, gana jautriai reagavo į tokį atlikėjų pasirinkimą. Jie netgi galvojo, kad toks elgesys yra nosies rietimas. Aš tokiems dalykams jau esu užsiauginusi storą „skūrą”. Be to, šias atlikėjas aš gerai pažįstu ir esu įsitikinusi, kad jos „šalia tono” nepadainuos. Žinoma, čia yra jų sąžinės dalykas, nes buvo ir daugiau nesveikuojančių atlikėjų, tačiau jie dainavo. R.Ščiogolevaitė ir A.Pilvelytė tokiu savo elgesiu, žinoma, nieko nelaimėjo, tačiau jos yra gabios ir tikiu, kad finale jos sudainuos ir pasirodys gerai.

Žinoma, kol dar nepamatėme visų pretendentų pasirodymų, sunku ką nors spręsti. Todėl ir mūsų šalies likimas Eurovizijos konkurse Helsinkyje dar labai miglotas. Kol kas geros dainos, atveriančios mums kelius į pirmąją konkurso vietą, dar negirdėjau.

Nieko nepadarysi, kad jauni atlikėjai ateina ne nugalėti, o tik turėdami tikslą būti išgirsti. Jie neturi kur daugiau pasirodyti. Galėtų televizijose vėl būti atgaivinti gyvo garso koncertai ar tokios laidos kaip „Būk artistas” bei „Tavo zona”. Tačiau ir į tokias laidas kai kurie muzikantai iš karto negalėtų eiti. Reikia daug dirbti prieš pasirodant didelei auditorijai. Galėtų miestų savivaldybės rengti konkursus jauniems muzikantams uždarose patalpose. O pasigaudę sceninės patirties gal jau ir galėtų stoti su mikrofonu prieš televizijos kamerą.