Archeologai viliasi greičiau atlikti kasinėjimus

Archeologus ir statybininkus bendradarbiauti turėtų paskatinti neseniai pasibaigęs tarptautinis projektas ir sukurta programa, leisianti archeologams greičiau baigti kasinėjimo darbus statybvietėse, o statybininkams – greičiau pradėti statyti

Neseniai baigėsi tarptautinis projektas, skatinantis informacines technologijas taikyti archeologijoje. Projekte dalyvavo Ispanijos, Italijos, Rumunijos ir Lietuvos archeologai. Projekto rezultatas naudingas ir statybininkams, ir archeologams: sukurta ir paskelbta internete visiems vartotojams prieinama kompiuterinė programa leis pasinaudoti naudinga duomenų baze. Taip statybų bendrovės galės greičiau rasti archeologus. Naudinga informacija galės tarpusavyje keistis įvairių šalių archeologai.

„Apmokius naudotis šia programa archeologus ar kitus specialistus, taip pat statybininkus, archeologiniai tyrimai bus atliekami sparčiau. Vadinasi, bus galima sutaupyti laiko, prireikus ištirti vieną ar kitą archeologinį paminklą nereikės ilgam stabdyti statybos darbų“, – sakė viena projekto dalyvių archeologė Ramunė Butrimaitė.

Duomenų bazė skelbiama tinklalapyje http://archive.euteya.com. Čia rasime Ispanijos, Italijos, Rumunijos ir Lietuvos archeologinių tyrimų rezultatų pavyzdžius, galėsime pasigilinti į tų šalių archeologų patirtį kasinėjant, daugiau sužinoti apie aptiktus paminklus, tyrimo metodus ir panašiai.

Šis projektas pagreitins ir kompiuterizuos archeologų darbą. „Nemažai archeologų dar neišlipo iš akmens amžiaus“, – juokavo Butrimaitė. – Bus lengvai ir greitai pasiekiama informacija, ir apskritai statybinės organizacijos gal nebelaikys mūsų trukdytojais, atvirkščiai, bus suinteresuoti kviestis archeologus, o ne nuslėpti, kaip kartais būna, aptiktus radinius.“

Kur statybos, ten archeologai

Statybininkai vengia archeologų. Kasant žemę tam tikrose vietose, pavyzdžiui, senamiesčiuose ar kultūros paminklų teritorijose, reikia atlikti archeologinius tyrimus, tai yra iškasti ir surinkti radinius. Tokie darbai kartais nemažai užtrunka (kai kuriems kasinėjimams prireikia net dešimties ir daugiau metų, pavyzdžiui, Valdovų rūmų). Kol archeologai „kapstosi“, statybos darbai stabdomi. „Šiais laikais archeologiniai tyrimai vyksta ten, kur pradedami statybos darbai. O stabdyti ar bent pristabdyti darbus kainuoja didelius pinigus. To netrukus bus galima išvengti pasinaudojus kitų šalių specialistų patirtimi“, – sakė Butrimaitė.

Įdomūs radiniai

Nebūtų statybų, nebūtų ir archeologinių atradimų. Tinklalapyje galima pasiskaityti apie archeologinius Lietuvos, Ispanijos, Italijos ir Rumunijos paminklus nuo akmens amžiaus iki XX šimtmečio. Užfiksuoti tie archeologiniai kasinėjimai, kuriuos reikėjo atlikti dėl ten vykstančių statybų. Šiame puslapyje rasime aprašytus įvairių Vilniaus miesto objektų kasinėjimo tyrimus. „Vienas įdomesnių – tyrumai Vilniaus Aguonų gatvėje, atlikti 2006 metais. Rengiantis statyti gyvenamuosius namus pakviesti archeologai aptiko XVI amžiaus laikų kapvietes. Rasti 109 kapai. Atlikus antropologinius tyrimus paaiškėjo, kad čia nemažai palaidotųjų sirgo įvairiomis ligomis, kai kurie buvo traumuoti.

Ne pirmas projektas

Projektas truko apie trejus metus, nuo 2004 metų iki šio sausio 31 dienos. Jį finansavo Europos Sąjunga, Leonardo da Vinci programos fondas. Šios programos tikslas – skatinti bendradarbiavimą tarp įvairių šalių archeologų, archeologų ir statybininkų. Tai ne pirmas projektas, kurio tikslas – kuo plačiau taikyti informacines technologijas archeologijoje. Lietuvoje IT naudoja projektą „Aruodai“ (Lietuvos kultūros šaltinių elektroninis sąvadas). Kuriamas archeologijos terminų žodynas bei EPAC (European Preventive Archeology Corpus – Europos gelbėjimo archeologijos bazė). Be to, savo srities duomenų bazes kuria ir atskiri archeologai.

Neseniai baigėsi tarptautinis projektas, skatinantis informacines technologijas taikyti archeologijoje. Projekte dalyvavo Ispanijos, Italijos, Rumunijos ir Lietuvos archeologai. Projekto rezultatas naudingas ir statybininkams, ir archeologams: sukurta ir paskelbta internete visiems vartotojams prieinama kompiuterinė programa leis pasinaudoti naudinga duomenų baze. Taip statybų bendrovės galės greičiau rasti archeologus. Naudinga informacija galės tarpusavyje keistis įvairių šalių archeologai.

„Apmokius naudotis šia programa archeologus ar kitus specialistus, taip pat statybininkus, archeologiniai tyrimai bus atliekami sparčiau. Vadinasi, bus galima sutaupyti laiko, prireikus ištirti vieną ar kitą archeologinį paminklą nereikės ilgam stabdyti statybos darbų“, – sakė viena projekto dalyvių archeologė Ramunė Butrimaitė.

Duomenų bazė skelbiama tinklalapyje http://archive.euteya.com. Čia rasime Ispanijos, Italijos, Rumunijos ir Lietuvos archeologinių tyrimų rezultatų pavyzdžius, galėsime pasigilinti į tų šalių archeologų patirtį kasinėjant, daugiau sužinoti apie aptiktus paminklus, tyrimo metodus ir panašiai.

Šis projektas pagreitins ir kompiuterizuos archeologų darbą. „Nemažai archeologų dar neišlipo iš akmens amžiaus“, – juokavo Butrimaitė. – Bus lengvai ir greitai pasiekiama informacija, ir apskritai statybinės organizacijos gal nebelaikys mūsų trukdytojais, atvirkščiai, bus suinteresuoti kviestis archeologus, o ne nuslėpti, kaip kartais būna, aptiktus radinius.“

Kur statybos, ten archeologai

Statybininkai vengia archeologų. Kasant žemę tam tikrose vietose, pavyzdžiui, senamiesčiuose ar kultūros paminklų teritorijose, reikia atlikti archeologinius tyrimus, tai yra iškasti ir surinkti radinius. Tokie darbai kartais nemažai užtrunka (kai kuriems kasinėjimams prireikia net dešimties ir daugiau metų, pavyzdžiui, Valdovų rūmų). Kol archeologai „kapstosi“, statybos darbai stabdomi. „Šiais laikais archeologiniai tyrimai vyksta ten, kur pradedami statybos darbai. O stabdyti ar bent pristabdyti darbus kainuoja didelius pinigus. To netrukus bus galima išvengti pasinaudojus kitų šalių specialistų patirtimi“, – sakė Butrimaitė.

Įdomūs radiniai

Nebūtų statybų, nebūtų ir archeologinių atradimų. Tinklalapyje galima pasiskaityti apie archeologinius Lietuvos, Ispanijos, Italijos ir Rumunijos paminklus nuo akmens amžiaus iki XX šimtmečio. Užfiksuoti tie archeologiniai kasinėjimai, kuriuos reikėjo atlikti dėl ten vykstančių statybų. Šiame puslapyje rasime aprašytus įvairių Vilniaus miesto objektų kasinėjimo tyrimus. „Vienas įdomesnių – tyrumai Vilniaus Aguonų gatvėje, atlikti 2006 metais. Rengiantis statyti gyvenamuosius namus pakviesti archeologai aptiko XVI amžiaus laikų kapvietes. Rasti 109 kapai. Atlikus antropologinius tyrimus paaiškėjo, kad čia nemažai palaidotųjų sirgo įvairiomis ligomis, kai kurie buvo traumuoti.

Ne pirmas projektas

Projektas truko apie trejus metus, nuo 2004 metų iki šio sausio 31 dienos. Jį finansavo Europos Sąjunga, Leonardo da Vinci programos fondas. Šios programos tikslas – skatinti bendradarbiavimą tarp įvairių šalių archeologų, archeologų ir statybininkų. Tai ne pirmas projektas, kurio tikslas – kuo plačiau taikyti informacines technologijas archeologijoje. Lietuvoje IT naudoja projektą „Aruodai“ (Lietuvos kultūros šaltinių elektroninis sąvadas). Kuriamas archeologijos terminų žodynas bei EPAC (European Preventive Archeology Corpus – Europos gelbėjimo archeologijos bazė). Be to, savo srities duomenų bazes kuria ir atskiri archeologai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.