Ekologiški produktai ne itin paklausūs

Ekologinių ūkių plotai šalyje vis plečiami, tačiau prekybininkai pažymi, kad vartotojai neskuba pirkti ekologiškų gaminių

„Žmonės pamėgina ekologiškų produktų, juos įvertina. Turime kur parduoti savo produkciją: kas savaitę vienam prekybos tinklų tiekiame apie toną daržovių. Daugėja žmonių, atvažiuojančių pirkti ekologiškų produktų tiesiog į kiemą. Čia kainos mažesnės negu prekybos centre, nes nereikia mokėti už pakuotę. Be to, prekybos tinklas taiko didžiulius antkainius”, – kalba penkioliktus metus ekologine žemdirbyste užsiimanti Elena Grajauskienė.

Moteris sako, kad galėtų prekybos tinklui tiekti ir daugiau produkcijos, tačiau mano, jog netrukus ir be jo pagalbos įstengs parduoti viską, ką užaugina ir pagamina.

Gamina per mažai

Tomas Vaišvila, prekybos tinklo „Iki” atstovas, tikina, kad ekologiškų produktų teikėjai nepagamina tiek produkcijos, kiek jiems reikėtų. „Visose mūsų tinklo parduotuvėse – vienodas asortimentas. Ekologiškų produktų turi būti kiekvienoje parduotuvėje, tačiau tiek, kiek jų reikia, Lietuvoje nepagaminama”, – dėsto Vaišvila.

Jis pažymi, kad ekologiškų gaminių paklausa nedidėja. „Prekybos tinklo parduotuvėse tokie produktai tarp visų prekių užima mažiau nei procentą. Jų auginimas reikalauja didesnių sąnaudų, tad didėja ir kaina. Pirkėjas mato du gaminius ir dvi kainas, į ekologiškų produktų pranašumą jis visai nesigilina”, – sako Vaišvila. Be to, anot „Iki” atstovo, pirkėją baido ir prastesnė ekologiškų prekių išvaizda.

Grajauskienė su tuo sutinka. „Parduodame tik 30 proc. užauginamos produkcijos. Kitą dėl prastos išvaizdos perdirbame. Tačiau mokomės, kaip pagaminti kuo daugiau kokybiškų produktų”, – teigia pašnekovė.

Plotų daugėja, produkcijos – ne

Per metus ekologinių ūkių plotas Lietuvoje padidėjo 68 proc. – iki 102,12 tūkst. hektarų. Tačiau, kaip sakė šiuos skaičius pateikusios „Ekoagros” direktorė Ona Kazlienė, kol kas per anksti manyti, kad ekologinių ūkių ploto didėjimas – tendencija. „Tikimės, jog šiais metais ekologinių ūkių padaugės 20-30 procentų. Tačiau jiems keliami didesni reikalavimai, gali mažėti išmokos”, – įspėja Kazlienė.

Anot jos, Lietuvoje tik 4 proc. visų žemės ūkio naudmenų sudaro ekologiški ūkiai. Mat norint imtis ekologiško ūkininkavimo reikia turėti daug žinių. Be to, stinga vartotojų, suvokiančių ekologiškų gaminių pranašumą. „Šių produktų paklausos nebus tol, kol neturėsime didelių ekologinių ūkių. Pardavėjai teiraujasi ekologiško pieno, jogurto, skerdienos, tačiau stinga ūkininkų, galinčių pagaminti pakankamą kiekį šių produktų. O gabenti iš užsienio tai, kai gaminame Lietuvoje, neverta. Atvežtinių produktų kaina bus gerokai didesnė negu lietuviškų”, – aiškina Kazlienė.

Grajauskienės nuomone, ekologiškų gaminių stinga dėl to, kad į ekologinių ūkių sektorių plūstelėjo ūkininkų, kuriems rūpi tik didelės išmokos, o ne kokybiška produkcija. Tokie, užuot gaminę ekologiškus produktus, užželdina žemės plotus pievomis.