Beveik pusė milijono gyventojų gali pasirinkti kitą pensijų fondų bendrovę, tačiau tai padarė vos vienas kitas. Perbėgėliai linkę rinktis rizikingiausius fondus, o specialistai teigia, kad tendencija to vadinti dar negalima.
Naujausiais „Sodros” duomenimis, antrosios pakopos pensijų fondų bendroves nuo metų pradžios pakeitė apie 600 gyventojų iš 450 tūkst. turinčiųjų teisę tai daryti.
Dauguma fondų valdytojų teigia, kad nepilni pora mėnesių yra per trumpas laikotarpis įvertinti rinkos pokyčius. Tik perspėjama, kad fondus keičiantys gyventojai labiau rizikuoja rinkdamiesi tik tuos fondus, kurie investuoja į akcijas. Galimas daiktas, kad tokie fondai gali uždirbti daugiau, tačiau ir rizika prarasti lėšas yra nemaža.
Štai „Finastos investicijų valdymas” konstatavo, kad absoliuti dauguma iš kitų fondų perėjusių žmonių pasirinko pačią rizikingiausią fondų rūšį – kai investuojama vien į akcijas. Tačiau kai kurie specialistai pataria į rizikingus fondus investuoti tik jaunesnio amžiaus žmonėms.
Pelnas vilioja
„Finastos investicijų valdymo” vadovas Andrius Barštys sakė, kad daugiausia, net 96,5 proc. klientų, perėjusių iš kitų pensijų fondų, rinkosi Racionalios rizikos fondą, kurio lėšos investuojamos tik į bendrovių akcijas. Likusieji pasirinko fondą, kuris pusę lėšų investuoja į akcijas, kitą pusę – į obligacijas.
VRK Investicijų valdymo skyriaus vedėja Lina Sajytė teigė, kad pagrindinis tokio pasirinkimo kriterijus, matyt, buvo fondo pelningumas.
„Klausimas, ar tie žmonės įsisąmonijo, kad rezultatas nebūtinai toks bus ir vėliau. Jei į akcijas investuojantį fondą pasirinko jauni žmonės – puiku. Jauniems patartina investuoti rizikingiau. Tokiam žingsniui greičiausiai ryžosi aktyviai akcijų rinka besidomintys gyventojai”, – sakė Sajytė.
Anot Barščio, žmonės ėmė daugiau išmanyti apie investavimą, todėl šiandien populiariausi į akcijas investuojantieji fondai – rizikingiausi ir pelningiausi. Beje, „Finastos investicijų valdymas” 2006 metais parodė geriausius rezultatus visų rūšių fonduose ir net konservatyvios investicijos klientams davė didžiausią grąžą.
Linkę skaidyti riziką
Šiuo metu Lietuvoje veikia 30 antros pakopos pensijų fondų, kuriuos valdo 10 įmonių. Akcijų fonduose kaupti lėšas gali pasiūlyti tik trys fondų valdytojai. Tai jau minėta „Finastos investicijų valdymo” bendrovė, „Sampo gyvybės draudimas” bei SEB Vilniaus banko investicijų valdymas. „Kiekvienas rinkos dalyvis individualiai renkasi strategiją. „Sampo” ir SEB Vilniaus banko investicinių fondų, 100 proc. investuojančių į akcijas, atotrūkis nuo kitų rinkos dalyvių nėra itin didelis. „Turint galvoje šito produkto esmę ir turinį, rizikos išskaidymas, mūsų nuomone, yra sveikintinas dalykas”, – LŽ sakė „Hansabanko” Investicijų valdymo tarnybos vadovė Eglutė Bivainienė. „Hansa Investicijų valdymas” užima didžiausią (40,85 proc. pagal valdomą turtą) antros pakopos pensijų fondų rinkos dalį.
Fondas pagal amžių
Finansų analitikų asociacija išskiria tris svarbiausius veiksnius vertinant pensijų fondus: veiklos mokesčius, pelningumą ir investavimo riziką. Be to, jie suskirstė pensijų fondus į grupes pagal investicijas į akcijas – tai apibrėžia fondo rizikingumą. Vyriausybinių obligacijų, arba konservatyvūs fondai akcijomis „nežaidžia”, mažos akcijų dalies fondai į akcijas investuoja iki 30 proc., vidutinės akcijų dalies fondai – nuo 30 iki 70 proc., o akcijų pensijų fondai – iki 100 proc. VRK duomenimis, praėjusių metų pabaigoje populiariausi buvo vidutinės akcijų dalies fondai, o mažiausiai žmonių buvo pasirinkę vien į akcijas investuojančius fondus.
Bivainienė teigė, kad pasaulinėje praktikoje priimta siūlyti rizikos laipsnį pasirinkti atsižvelgiant į amžiaus grupę. Pradėjus kaupti pinigus antros pakopos pensijų fonduose nuo 20 metų, iki 40-ies rekomenduojama rinktis rizikingai investuojančius fondus. Iki 50-ies patariama kaupti vidutinės akcijų dalies fonduose, iki 55 metų dar galima pinigus kaupti mažos akcijų dalies fonduose, o po to rekomenduojama pereiti į konservatyviai investuojančius fondus. „Nors visus gali sugundyti didelė akcijų fondų grąža, tačiau žmogui labiausiai reikia rūpintis, kad jam išeinant į pensiją būtų kuo mažesni grąžos svyravimai”, – teigė Bivainienė.