Prieš penkerius metus Vilniaus universiteto vaikų ligoninės kaulų čiulpų transplantavimo poskyryje pirmą kartą šalyje buvo persodintos kraujo kamieninės ląstelės. Operacija buvo sėkminga: kaunietė Agnė pasveiko ir šiemet švęs 18 gimtadienį. Vakar 50-oji operacija atlikta neseniai dvejų sulaukusiai Valerijai. Medikai sako, kad „penketas” onkologinių ligų skyriuje – sėkmingas skaičius.
Jei prieš penkerius metus medikai nebūtų išreikalavę įsteigti kaulų čiulpų transplantacijų poskyrio (dabar kaulų čiulpai dažniau vadinami kraujo kamieninėmis ląstelėmis), dešimtys Lietuvos vaikų tikriausiai nebūtų įveikę klastingos ligos.
Reta liga
Valerija gimė 2004-ųjų vasarą. Niekas neįtarė, kad gražią ir guvią mergytę netrukus užklups klastinga liga – lėtinė vaikų leukemija. Valerijos mama pasakojo, kad ir dabar nelabai įtartum mergaitę sergant: ji judri ir linksma. Tačiau prieš pusę metų artimieji sunerimo pastebėję, kad mažoji dažnai serga peršalimo ligomis. Iš pradžių gydytojai įtarė vieną iš lengvesnių kraujo ligų. Bet netrukus medikė užčiuopusi padidėjusią blužnį, be to, mergytė kartą vos nenualpo.
Valerija su mama į Santariškes atvyko birželį. Du mėnesius nepavyko nustatyti diagnozės, mat ši liga, atakuojanti tik pačius jauniausius pacientus, vystosi labai lėtai. Iš visų kraujo vėžiu sergančių vaikučių lėtine vaikų leukemija suserga vienas procentas. Beje, pastaruoju metu ši diagnozė nustatyta net trims vaikams. Vienai mergaitei neseniai persodinti kaulų čiulpai.
Valerijos mama džiaugėsi, kad medikai leukemiją „pričiupo”, kol liga nespėjo paūmėti. Tai reiškia, kad tikimybė pasveikti – gana nemaža.
Brangiau už auksą
Daugelį vėžinių kraujo ligų galima įveikti vaistais.
„Lietuvos žinių” žurnalistei vaikų hematologė gydytoja Goda Vaitkevičienė pasakojo, kad gydant Valerijos ligą būtina kaulų čiulpų transplantacija. Tačiau gauti šių kamieninių kraujo ląstelių ne taip paprasta. Ištyrus Valerijos sesutę, paaiškėjo, kad jos čiulpai netinka. Statistinė tikimybė, kad ligoniukui tiks brolio ar sesers čiulpai, tėra 25 procentai. Medikai prisimena atvejį, kai iš 11 brolių ir seserų nė vieno čiulpai netiko.
„Nustatę diagnozę, pradėjome ieškoti Valerijai negiminingo donoro, – pasakojo gydytoja. – Lietuvos donorų registras mūsų šalyje tokių neaptiko. Nenuostabu: tik vieno iš 3 milijonų svetimų žmonių čiulpai gali tikti negiminingam pacientui. Lietuvoje iš viso tėra tiek suaugusių gyventojų, o į savanorišką donorų registrą įsirašę gal keli šimtai.” Kol kas buvo tik vienas atvejis, kai lietuviui pacientui tiko negiminingo lietuvio donoro čiulpai.
Patikrinus pasaulio donorų registrą, paaiškėjo, kad mažajai Švenčionėlių gyventojai tinka Vokietijos gyventojos čiulpai. Ketvirtadienio naktį, apie 24 valandą, nedidelis ledu apdėtas paketėlis su čiulpais pasiekė Lietuvą. Į Vilnių lėktuvu jį atgabeno donorų duomenų bazę tvarkančios įstaigos darbuotoja. Čiulpai iš donorės buvo paimti tą pačią dieną.
Penktadienį jie buvo sulašinti Valerijai. Kamieninių kraujo ląstelių perpylimas trunka tik pusvalandį. „Tai – graži pradžia”, – paaiškino gydytoja Vaitkevičienė, leidusi suprasti, kad kova už gyvybę kartais tęsiasi keletą savaičių, mėnesių ar net metus.
Kovos dėl poskyrio – praeitis
Kai prieš penkerius metus pažangiausi Lietuvos hematologai svajojo apie kalulų čiulpų transplantavimo poskyrį, baltarusiai tokias operacijas jau atliko 30 metų. Mūsų Sveikatos apsaugos ministerijai ir Vyriausybei tokio poskyrio reikalingumą medikai įrodinėjo dešimtmetį. Poskyriui įrengti reikėjo tik 500 tūkstančių litų.
Vilties penketukai
Taip prieš 5 metus pusės milijono litų finansinė „injekcija” nutiesė vilties kelią 50-čiai mūsų šalies vaikų. 2002 metų vasario 12 dieną čiulpai sėkmingai persodinti dabar jau pasveikusiai kaunietei Agnei, o vakar – jubiliejine tapusiai 50-jai pacientei Valerijai.
Poskyrio veiklos pradžioje Santariškių medikai vaikams persodindavo tik jų pačių (autologinė transplantacija) arba giminingų donorų kaulų čiulpus.
2005 metais šiame skyriuje pirmą kartą persodinti negiminingo donoro kaulų čiulpai. Iki šiol Lietuvos ligoniukams jau perpilti 5 negiminingų donorų Pasaulio donorų banko čiulpai. Transplantacija, tai yra pats perpylimas, trunka 0,5 valandos.
Kaip „Lietuvos žinioms” pasakojo Vilniaus universiteto vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai, laikinai einantis direktoriaus pareigas Kazimieras Binkis, 2005-ieji skyriui buvo laimingi. Tais metais LNK televizijos suorganizuota „Gerumo dienos” akcija buvo skirta sunkiomis kraujo ligomis sergantiems vaikams paremti. „Lietuvos žmonės vaikų onkohematologijos skyriui surinko 1,3 milijono litų, – džiaugėsi Binkis. – Už šiuos pinigus buvo įrengtas dienos stacionaras, įkurtas dispanserinis kabinetas, kuriame lankosi pacientai po kaulų čiulpų transplantacijų, nupirktas portatyvinis ultragarso aparatas, mobilus rentgeno aparatas, laboratorinio ištyrimo aparatas infekcijos sukėlėjams nustatyti, įrengtas žaidimų kambarys, vaikams – valgykla, o tėveliams – virtuvė.”
Anksčiau mažieji pacientai į rentgeno ir ultragarso kabinetus turėdavo eiti patys, rizikuodami dėl silpno imuniteto užsikrėsti peršalimo ar kitomis ligomis. Dabar medikai su rentgeno ir ultragarso aparatais atvyksta tiesiai į palatas. O modernus laboratorinis aparatas nustato įvairių ligų sukėlėjus, net virusus.
„Anksčiau šiuos tyrimus buvo galima atlikti miesto laboratorijose sumokėjus po 180 litų, – sakė Binkis. – Dabar mums tai atsieina kur kas pigiau: reagentai kainuoja po 40 litų.”
Pasak pašnekovo, vaikų onkohematologijos skyrių visiškai teisėtai jau galima vadinti Onkohematologijos centru. Mat čia pagaliau sukurtos ir veikia visos grandys: pradedant ambulatorine, dispanserine, baigiant dienos ir įprastu stacionarais.
Pasveiksta daugiau kaip pusė
Kiekvienais metais apie 50 Lietuvos vaikų suserga onkologinėmis ligomis. Tiek jų išaiškina centro medikai. Pusę sudaro kraujo vėžys- leukemija.
Nors kaulų čiulpų persodinimo skyrius – vilniečių medikų džiaugsmas ir pasididžiavimas, geriau, kai šio persodinimo neprireikia.
Net 91 procentas sergančiųjų leukemija, juos gydant specialiais vaistais, pasiekia remisiją. Tai reiškia, kad liga bent laikinai pasitraukia.
Šiuos pacientus medikai stebi dar penkerius metus. Daugiau kaip 75 procentai visiškai pasveiksta.
Iš tų, kuriems įprastas gydymas nepadeda ir reikia persodinti kaulų čiulpus, pasak Binkio, išgyvena 60-70 procentų. Iš viso per penkerius kaulų čiulpų transplantacijos skyriaus gyvavimo metus 28 pacientams persodinti jų pačių čiulpai, o 22 – negiminingų donorų. Tačiau jokia statistika negali perteikti to, ką patiria už gyvybes kovojantys medikai ir pacientai.
Gyvenimas nesustoja
Kai LŽ žurnalistė lankėsi skyriuje, angelai sargai baltais chalatais gyveno jubiliejaus nuotaikomis.
„Mūsų, medikių, čia liko mažai. Lakstau už kelias, – juokėsi jauna gydytoja Goda. – Kur kitos? Kelios kolegės namie augina savo vaikučius.”
Ar ne per sunku dirbti tokiame liūdname skyriuje? Gydytoja tvirtino, kad jai – visai nesunku, o skyrius anaiptol nėra liūdnas. Antai iš Klaipėdos rajono atvykusi mamytė gydytojai atvežė laikraštį, kuriame jos visa šeima dėkoja už išgelbėtą dukrelės gyvybę. Prieš dvejus metus mergaitei atlikta čiulpų persodinimo operacija.
Bevaikštant ilgu baltu erdviu koridoriumi, pro šalį krykštaudama prabėgo maždaug penkerių mažylė. Linksmai šnekėdamos iš valgyklos parėjo dvi mamos. Naktimis naujoje virtuvėje užverda „antras gyvenimas”: dieną hormoninių vaistų gaunantys mažieji pacientai naktimis labai užsinori valgyti… kepsnio ar kito stipraus maisto. Mamos kartais ir tris kartus per naktį susirenka savo atžaloms gaminti „naktipiečių”.
Sunkių ligoniukų skyriuje neaptikau nė vienos apvytusios gėlės. Sienos, palangės nukabinėtos ir apstatytos kambariniais augalais, kurie, nepaisant už lango spaudžiančių šalčių, klesti ir jau skleidžia žiedus. Sakoma, kad gėlės, kaip ir žmonės, jaučia, kada yra mylimos ir reikalingos.
Koridoriuose įrengtuose akvariumuose plaukioja auksinės žuvelės, sienas puošia paveikslai ir karaliauja pasakos. Kraujo vėžio diagnozė – ne nuosprendis, ją sužinojus gyvenimas nesustoja. Tokiose vietose kaip ši ir vaikai, ir suaugusieji tiki stebuklais.
Valerijos mama sakė, kad čia su dukra sutiko ir Kalėdas, ir Naujuosius metus, o dabar – skyriaus penkerių metų jubiliejų sutiksime… Moteris neabejojo, kad mažylė atlaikys kaulų čiulpų persodinimą ir visiškai pasveiks.
Iki pasimatymo
Kai per gėlėmis, drugeliais ir paukščiais išpaišyto sterilios palatos lango stiklą pasveikinome operacijai rengiamą mažylę, ji pirmoji pamojavo ranka. Žvalus Valerijos žvilgsnis sakė: „Sveikas, didysis pasauli, netrukus pasimatysime!”… Tiesa, ypač sterilioje čiulpų persodinimo skyriaus palatoje mergaitei teks praleisti dar daug dienų.
„Lietuvos žinios” linki Valerijai ir kitiems ligoniukams bei juos gydantiems medikams kuo geriausios kloties!