Klaipėdos morge – smūgiai mirusiųjų artimiesiems

Neseniai Klaipėdos morgą sukrėtęs skandalas, kai iš artimo žmogaus netekusio vyriškio esą buvo reikalaujama kyšio ir netgi grasinama supūdyti palaikus, – ne vienintelis toks šiurpus incidentas.

„Vakarų ekspresui” dėl nehumaniško elgesio šioje uostamiesčio įstaigoje skundėsi ir daugiau žmonių.

Liepos viduryje žuvusio jaunuolio artimieji atsiimdami kūną buvo priversti ne tik antrą kartą išgyventi košmarą, bet ir daugiau nei reikia pakratyti piniginę.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus vedėjas Diomenas Vitkus pripažįsta, jog atėjo laikas morge viską kardinaliai keisti.

Nusprendė už artimuosius

Klaipėdos rajono gyventoja Janina Gilienė „Vakarų ekspresui” pasakojo liepos 11 dieną su dukra nuvykusi į Klaipėdos morgą pasiimti išvakarėse žuvusio sūnaus kūno.

„Mus pasitiko ekspertas. Trise – ekspertas dukra ir aš – nuėjome atpažinti kūno. Atpažinau. Po to koridoriuje prie mūsų priėjo moteris ir pakvietė važiuoti su ja. Maniau, kad tai susiję su kokiais dokumentais. Ji nieko nepaaiškino, kodėl ir kur mus veža. Nuvežė į laidojimo reikmenų parduotuvę, surinko reikiamus daiktus”, – pasakojo J. Gilienė.

Velionio sesuo Ramunė Bočkuvienė prisimena iš pradžių važiuodama autobusiuke nieko nesupratusi, nes su mama visą laiką verkė.

„Atsipeikėjau tik tada, kai mums surinko įkapes. Paprašiau pigesnių. Gal tie žmonės ir norėjo mums padėti sunkią minutę, bet kodėl nepaklausė mūsų, ar mes to norime?” – stebėjosi moteris.

Pakomentuoti, kodėl žmonės be jokio paaiškinimo buvo nuvežti į laidojimo reikmenų parduotuvę, morgo darbuotojai negalėjo. Pasak vyr. laborantės Elenos Acuvienės, morgo darbuotojai tikrai negali įsodinti žmonių ir kažkur vežti.

„Mes tikrai žmonių niekur nevežam ir tikrai jiems nesiūlom – eikit konkrečiai į tokią parduotuvę ir pirkit. Mes tiesiog paklausiam, ar žmonės turi įkapes ar ne. O kad firma, teikianti tokias paslaugas, egzistuoja, visi seniai žino”, – sakė E. Acuvienė.

Mokėti – daugiau nei čekyje

Sūnaus netekusiai J. Gilienei morge įstrigo ir keistos finansinės operacijos.

Anot jos, atėjus į morgą ekspertas pristatė moterį, kuri už velionio kūno sutvarkymą esą paėmė 350 litų.

„Toji moteris paaiškino, kad čia „avarinis” atvejis, žmonės už kūno sutvarkymą tokiais atvejais moka 300-350 litų. Be to, papasakojo, kam kokia dalis tų pinigų atitenka ir kad jai pačiai lieka visai mažai. Ji prisipažino, kad bankui bus sumokėta tik 70 litų, bet paprašė to niekam nesakyti. Moteris įspėjo, jei kas dar prašytų pinigų, pasakyti, kad jau sumokėta jai. Čekio mes taip pat negavome”, – prisiminė J. Gilienė.

„Kai mokėjom pinigus, maniau, kad tai privaloma, – pasakoja velionio sesuo R. Bočkuvienė, – bet tie pinigai – dar ne taip svarbu. Jei jau ima pinigus, tai tegu nors sutvarko kūną gerai. Sakė, kad už tą sumą suleis vaistų, sutvarkys galvą. Nieko nepadarė”.

Abi moteris papiktino detalus aiškinimas, kas bus daroma su velionio kūnu. „Aš netekau sūnaus, argi man reikia pasakoti, kaip mėsinės jo kūną?” – stebėjosi J. Gilienė.

Paklausta, ar morge buvo paaiškinta, kad pinigus už paslaugas žmonės patys turėtų nuvežti į banką, kaip tvirtino esant reikalinga morgo darbuotojai, velionio mama sakė, esą tokios informacijos jai niekas nesuteikė.

Per mažai uždirba

Ant teismo medicinos laboratorijos durų kabantis užrašas informuoja, kad dėl apmokėjimo už teismo medicinos instituto Klaipėdos ekspertinio skyriaus suteiktas mokamas paslaugas reikia kreiptis į vyr. laborantę E. Acuvienę arba med. registratorę A. Vasiliauskienę.

Įvykio dieną dirbusi E. Acuvienė teigė, jog čekis už minėto velionio kūno sutvarkymą tikrai yra, bet, paprašyta patikslinti čekio sumą, sakė negalinti to padaryti.

Pasitarusi telefonu, vyr. laborantė E. Acuvienė vėliau čekį vis dėlto surado. Nors velionio artimieji teigia sumokėję 350 litų, čekyje įrašyta 70 litų suma.

Paklausta, ar J. Gilienė su dukra tądien dėl apmokėjimo kreipėsi į ją, vyr. laborantė sakė neatsimenanti.

E. Acuvienės teigimu, žmonės patys turėtų važiuoti į banką ir užmokėti už paslaugas, tačiau dažnai jie tuos pinigus palieka sakydami, kad nežino, kur tie bankai, ar tiesiog neturi laiko. Tada esą patiems darbuotojams tenka juos ten nunešti. Tokiu atveju E. Acuvienė sakė paaiškinanti, kad artimieji vėliau turėtų atvykti pasiimti čekį. „Taip darome žmonių patogumui. Tiesa, retas kuris paskui atvyksta to čekio pasiimti”, – pasakojo E. Acuvienė.

Tačiau ji pripažino, jog artimieji dėl apmokėjimo ne visada kreipiasi į ją: „Dalis žmonių tariasi su sanitarais ir atsiskaito su jais, o man pasako, kad jau sumokėję. Tada eini ir pasiimi tuos pinigus, kuriuos reikia pervesto per banką. Kartais mokėtojų nė nematai”.

Paklausta, kodėl vis dėlto suma čekyje nesutampa su ta, kurią nurodė mokėję velionio artimieji, vyr. laborantė E. Acuvienė ėmė skųstis labai mažais sanitarų atlyginimais: „Sunku rasti žmogų, kuris dirbtų už tokį atlyginimą. Jei artimieji paprašo, sanitarai dirba papildomą darbą – tvarko, siuva. Blogiausia tai, kad jie negali pasiimti patento”.

Anot E. Acuvienės, sanitarai dirba dieną naktį, nors jų darbas oficialiai baigiasi 14 valandą. „Žmonės patys prašo jų dirbti po darbo valandų ir patys moka pinigus”, – sakė vyr. laborantė.

Atpažinti kūno – du kartus

J. Gilienė, be kita ko, pasakojo, kad moteris, paėmusi pinigus, ją dar kartą vedėsi atpažinti velionio: „Nuvedė prie kūno, iš karto parodžiau savo sūnų. O ji primygtinai reikalavo pažiūrėti į kitą kūną, esą gal čia mano sūnus, mat dažnai būna, kad ne ta pavardė prikabinama. Kam visa tai? Ar aš savo vaiko nepažinsiu?”

Be to, tiek velionio mama, tiek ir sesuo tvirtino, esą sanitaras, grimavęs kūną, buvęs girtas.

Velionio seserį R. Bočkuvienę nustebino šio darbuotojo elgesys: „Jis pasikvietė mane ir paklausė, ar užčiaupti lūpas, ar palikti velionį išsižiojusį. Nesu mačiusi, kad kas taip paliktų kūną”.

J. Gilienė piktinosi, esą velionio sūnaus kūnas jų akivaizdoje buvo nepagarbiai paguldytas į karstą: „Neblaivus vyriškis pats kone griuvo į karstą, su dukra net pasisiūlėm padėti, bet ten esančios dvi moterys atsisakė ir, nustūmusios kūną nuo vežimėlio, meste įmetė į karstą”.

Paklaustas, ar gali būti, kad morgo darbuotojas dirbo neblaivus, vienas iš teismo medicinos ekspertų – Remigijus Petrauskas sakė, jog artimieji tiesiog turėjo tą pačią dieną pasiskųsti, o dabar šio fakto esą jau neįrodysi.

Komentuoja nenoriai

Paprašyti plačiau pakomentuoti šį incidentą Klaipėdos morgo darbuotojai iš pradžių tai darė labai nenoriai.

Velionio kūno ekspertizę atlikęs teismo medicinos ekspertas gydytojas Vidmantas Armonas su „Vakarų ekspresu” kalbėti sutiko, tačiau viešinti komentarus griežtai atsisakė.

Teismo medicinos ekspertas R. Petrauskas teigė šio atvejo komentuoti negalįs, kadangi tądien dirbęs ekspertas V. Armonas. Pasak R. Petrausko, pagal vidaus taisykles nežinomas kūnas atpažįstamas dalyvaujant policijai. „Atpažinti kūno vedame mes, ekspertai. Atpažinimas gali vykti tik su eksperto žinia”, – sakė R. Petrauskas.

Sanitaras Remigijus Radimonas, tą dieną su kolege Zina Panova tvarkęs minėto velionio kūną, sako tikrai nenorėjęs įžeisti artimųjų. „Dėl burnos visada paklausiu, čia nebuvo jokio asmeniškumo. Aš neprivalau to daryti – tai papildomas darbas”, – sakė jis.

Ne vienintelis atvejis

Žinia, praėjusią savaitę į viešumą iškilo dar viena šiurpi istorija apie tai, kaip Klaipėdos morge elgiamasi su mirusiųjų artimaisiais.

Liepos 15-osios naktį Šventosios uostelyje automobiliui „Ford Probe” įlėkus į vandenį žuvusio Manto Nėniaus brolis Tomas žurnalistams taip pat pasakojo patyręs spaudimą dėl apmokėjimo už paslaugas.

Esą už kūno sutvarkymą už jo buvo reikalauta 600 litų, nors oficiali kaina esanti keturiskart mažesnė. Vyriškiui nesutikus iškart sumokėti, neva buvo prabilta apie tai, kad, kol nebus pinigų, jis neatgausiąs ir kūno: „Laikysim šilumoj ir kūnas supus”, – žurnalistams vieno iš gydytojų žodžius atpasakojęs T. Nėnius.

Imsis priemonių

Praėjusią savaitę atostogavęs Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus vedėjas Diomenas Vitkus sutiko pasikalbėti su „Vakarų ekspresu” apie situaciją morge.

Skyriaus vedėjo teigimu, šioje įstaigoje reikia viską kardinaliai keisti.

„Negali būti tokio savivaliavimo – žmonės privalo patys važiuoti į banką ir ten sumokėti už morgo paslaugas. Kad ir kaip ten būtų, tokios kainos – 350 litų, kaip J. Gilienės atveju, – nėra”, – pripažino D. Vitkus.

Vedėjas skundėsi, jog morge neužtenka darbuotojų: „Trūksta žmonių, kurie gerai atliktų savo darbą. Nuvilia net seni kadrai, o naujų rasti sunku”.

D. Vitkus pripažino ir tai, kad antro kūno atpažinimo, apie kurį papasakojo sūnaus netekusi Klaipėdos rajono gyventoja, tikrai nereikėję. „Tiesa, yra buvę, kad supainiojami kūnai, tačiau šiuo atveju buvo persistengta, kur nereikia”, – teigė D. Vitkus.

Reaguodamas į tokią situaciją, skyriaus vedėjas žadėjo imtis priemonių: „Kai grįšiu po atostogų, pats imsiuosi prižiūrėti kiekvieną atvejį”.

Indra Duotaitė

„Vakarų ekspresas”