Ydingiems Seimo ir Vyriausybės sprendimams Konkurencijos tarybos specialistai neturi galių priešintis
Vienodos veiklos sąlygos ir korektiška kova dėl rinkos yra viena svarbiausių sėkmingos verslo plėtros sąlygų. Tačiau Konkurencijos tarybos pirmininkas Rimantas Stanikūnas tikina, jog apginti šią aksiomą kartais būna labai sunku ne tik todėl, kad kai kuriose srityse trūksta ginčų nagrinėjimo precedentų, bet dėl griežtai apkarpytų kompetencijos ribų.
„Lietuvos narystė ES šių dalykų iš esmės nepakeitė”, – pripažino R.Stanikūnas.
Pokyčiai kuklūs
Augant šalies ekonomikai, atskirų ūkio šakų įmonių kapitalo valdytojai ir įmonių vadovai, rengdami plėtros planus, susiduria su klausimais, ar verta ir kokiomis valstybės pagalbos priemonėmis reikėtų pasinaudoti plečiant veiklą, kaip ji paveiks gavėjo padėtį rinkoje ar jo konkurentų atžvilgiu sparčiai besikeičiančioje aplinkoje, ar gaunant valstybės pagalbą reikalingas Europos Komisijos pritarimas.
Ieškodami atsakymų į panašius klausimus Lietuvos pramonininkų konfederacijos nariai surengė susitikimą su Konkurencijos tarybos specialistais, besirūpinančiais sąžininga konkurencija, nagrinėjančiais ūkio subjektų koncentracijas, tiriančiais konkurenciją ribojančius veiksmus, nustatančiais ūkio subjektų padėtį atitinkamoje rinkoje ir pan.
Dėstydamas, kaip pasikeitė tokių problemų sprendimas Lietuvai įstojus į ES, R.Stanikūnas teigė, kad radikalių pokyčių nėra daug.
„Kai kurie dalykai supaprastėjo. Tarkim, ūkio subjektams nereikia gauti leidimų norint įgyvendinti kai kuriuos susitarimus. Jie galioja, jei tenkina įstatyme nurodytas sąlygas. Ūkio subjektai nebeturi pranešti apie susitarimus, kuriems taikoma vadinamoji bendroji išimtis. Pastaroji taikoma visais atvejais, kai vertikalių susitarimų dalyvių rinkos dalis neviršija 30 proc. Tai reiškia, kad įmonėms nereikia įveikti formalių biurokratinių barjerų, tačiau atsakomybė perkeliama ant jų pečių”, – sakė R.Stanikūnas.
Dar viena naujovė – liberalizuotas pranešimo apie koncentraciją pateikimo terminas. Anksčiau reikėjo per 7 dienas po pirmų akcininkų veiksmų atlikimo apie tai pranešti Konkurencijos tarybai, o dabar tai padaryti galime bet kuriuo metu iki įmonių susijungimo įsigaliojimo.
Pranešti apie kompanijų „vestuves” taip pat reikia, jei koncentracijos dalyvių suminės bendrosios pajamos yra didesnės nei 30 mln. litų bei tais atvejais, kai kiekvieno mažiausiai iš dviejų sandorio dalyvių bendrosios pajamos yra didesnės negu 5 mln. litų. Šie reikalavimai galioja šalies viduje vykstantiems susijungimams.
„Konkurencijos taryba gali blokuoti įmonių susijungimą tik keliais atvejais. Pirmiausia, jei po tokio veiksmo būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti (rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų) padėtis rinkoje. Beje, verslininkams patiems reikia įrodinėti, jog yra priešingai. Dar leidimas gali būti neišduotas tuo atveju, jei susijungimas itin apribotų konkurenciją arba įmonė neprisiimtų įsipareigojimų, leidžiančių išvengti dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo”, – aiškino R.Stanikūnas.
Kita vertus, pastebėjo tarybos vadovas, Europos Komisija priėmė naują reglamentą, kuris į minėtą 40 proc. rinkos dalį leidžia nekreipti dėmesio tais atvejais, jei įmonių susijungimas turės teigiamą ekonominį efektą ir atsvers neigiamą poveikį konkurencijai. T.y. jei vartotojas laimi mažesnes kainas ar naujus, kokybiškesnius produktus – niekas pretenzijų neturėtų reikšti.
Sankcijos švelnesnės
R.Stanikūnas atkreipė dėmesį ir į 2007-ųjų pradžioje įsigaliojusią naują EK „amnestijos programą”, reglamentuojančią vadinamuosius horizontalius susitarimus tarp konkurentų.
„Įmonės, dalyvaujančios kartelyje, gali iš jo išeiti ir išvengti baudų, jei įvykdo keturias svarbiausias sąlygas. Pirmiausia – jei ūkio subjektas pateikia informaciją apie susitarimą iki Konkurencijos tarybos tyrimo pradžios. Antra, jei tai padaro pirmas iš kartelio narių. Trečia, jei pateikia visą jam žinomą informaciją ir bendradarbiauja su KT tyrimo metu. Ketvirta, jei toks „atsivertėlis” nebuvo draudžiamo susitarimo iniciatorius ir neskatino kitų dalyvauti tokiame susitarime. Įvykdžiusi šias sąlygas įmonė baudos išvengtų. Bauda gali būti mažinama 20-75 proc., jei tenkinamos ne visos keturios sąlygos, o tik kai kurios iš jų”, – vardijo R.Stanikūnas.
Pareigūno teigimu, nauja yra ir žalos nukentėjusiems rinkos dalyviams atlyginimo teisme tvarka. Tokios įmonės gali siekti pripažinti susitarimą ar sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus bei atlyginti patirtą žalą.
„To galima siekti dviem būdais – sulaukiant KT sprendimo dėl pažeidimo ir jo pagrindu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą arba tiesiogiai kreiptis į šį teismą. Beje, pirmasis būdas yra efektyvesnis, nes daugeliu atvejų teismas vis vien kreipiasi į mūsų tarybą prašydamas išaiškinimo, ar sąžiningos konkurencijos principai iš tiesų buvo pažeisti”, – sakė R.Stanikūnas.
Konkurencijos tarybos pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad oficialusis požiūris į piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi šiek tiek keičiasi atsisakant formalistinio veiksmų vertinimo.
„Iš esmės pereinama prie vertinimo pagal tai, kokias ekonomines pasekmes tie veiksmai sukėlė rinkai bei konkurentams. Tarkim, jei gamintojas vykdo kokias nors lojalumo programas ir taiko nuolaidas distributoriams, tai nebebus automatiškai draudžiama.
Be to, kai kuriuos veiksmus galima pateisinti sukuriamo ekonominio efektyvumo (naudos vartotojams) argumentais”, – vardijo R.Stanikūnas.
Konkurencijos nuodėmės
Perspėdamas įmonių vadovus, kokie jų veiksmai gali užtraukti konkurencijos prižiūrėtojų rūstybę, R.Stanikūnas teigė, kad vadinamosiose oligopolinėse rinkose (t.y. kur yra nedaug konkurentų), įmonėms negalima keistis konfidencialia informacija apie savo gamybos ar pardavimų apimtis, rinkos dalis ir pan.
„Ypač daug įtarimų kelia atvejai, kai po apsikeitimo tokio pobūdžio informacija konkurentai susitinka „aptarti” konfidencialius duomenis. Įstatymai leidžia kleistis tik informacija apie skolininkų sąrašus ar panašius dalykus. Priešingu atveju, net jei duomenis aptarinėja ne pavienių įmonių vadovai, o ūkio šakų asociacijos, tokie dalykai gali būti įvardijami karteliu ir užtraukti atsakomybę”, – perspėjo R.Stanikūnas.
Konkurencijos tarybos vadovas aptarė ir valstybės pagalbos įmonėms problemas. Jo teigimu, nuo šių metų pradžios pasikeitė tokios pagalbos mažareikšmiškumo sąvoka. Jei lig šiol be išankstinio pranešimo Europos Komisijai ir jos pritarimo buvo galima suteikti 100 tūkst. eurų valstybės pagalbą (bet kokiems tikslams) per 3 metus, tai dabar ši suma padidinta iki 200 000 eurų.
„Pagalba gali būti ir didesnė be EK išankstinio pritarimo, jei ji skiriama specifiniams tikslams: mažoms ir vidutinėms įmonėms remti, mokymui, užimtumui arba regiono plėtrai skatinti. Tačiau visais atvejais būtina laikytis bendrosios išimties reglamentuose nustatytų sąlygų.
Kadangi Lietuva priskiriama prie mažiausiai išsivysčiusių Europos regionų, todėl galima taikyti maksimalios pagalbos intensyvumo dydžius. Pavyzdžiui, regioninei investicinei pagalbai Lietuvoje leistinas intensyvumas yra 50 proc. didelėms įmonėms, 60 proc. vidutinėms įmonėms ir 70 proc. mažoms įmonėms”, – aiškino R.Stanikūnas.
Klausiamas, kaip vertinti kai kuriuos valdžios sprendimus remti vieną iš keleto greta veikiančių ir analogiškas prekes gaminančių ar paslaugas teikiančių įmonių, R.Stanikūnas pripažino, kad šioje srityje esama tam tikrų problemų.
„Mes galime ginčyti tik atskirų ministerijų ar savivaldybių vadovų sprendimus. Tuo tarpu Seimo įstatymai ar Vyriausybės nutarimai, liečiantys ūkinę veiklą ir galimai darantys įtaką konkurencinei aplinkai, mums yra tabu. Viskas, ką mes galime padaryti, – atkreipti dėmesį į diskriminacinius veiksmus ir teikti siūlymus”, – sakė R.Stanikūnas.