Susivieniję mažesni prekybininkai didina investicijas į provinciją
Statistika liudija, kad pernai prekybos gigantai dar labiau sustiprino savo pozicijas rinkoje, o mažųjų parduotuvių finansiniai rezultatai prastėja.
Tačiau Lietuvos kooperatyvų sąjunga (Lietkoopsąjunga), vienijanti daugiau kaip 760 parduotuvių ir maitinimo įstaigų, investuoja į nedideles parduotuves kaimuose ir didina apyvartą.
Rekonstruoja sovietinį palikimą
Beveik prieš du dešimtmečius Lietkoopsąjunga buvo viena didžiausių šalies prekybos organizacijų, kuri po nepriklausomybės atkūrimo išgyveno ne vienus sąstingio metus.
Šiuo metu Lietkoopsąjunga vienija 42 juridinius narius ir valdo 12 įmonių akcijų paketus. Pagrindinė Lietkoopsąjungos narių veiklos sritis – didmeninė ir mažmeninė prekyba, kuri sudaro beveik 90 proc. apyvartos. Kitos valdomos bendrovės taip pat užsiima duonos, pyrago, konditerinių gaminių, alkoholinių gėrimų gamyba, statybos ir remonto darbais ir kt. veikla.
Iš viso šiuo metu organizacijos nariai jau valdo 760 parduotuvių ir maitinimo įstaigų, iš kurių dauguma – 420 veikia kaime. Bendras prekybos plotas siekia 100 tūkst. kv. m.
Kooperatinės bendrovės pirmininkas ir generalinis direktorius Jonas Nekrošius teigė, kad praėjusiais metais buvo apsispręsta kuo daugiau investuoti į kaimo parduotuves ir susigrąžinti pirkėjus.
„2005 metais pertvarkėme nemažai rajono centruose ir miestuose esančių didesnių parduotuvių. Pernai nusprendėme, kad ir kaimo parduotuvės turi atrodyti patraukliau”, – dėstė Lietkoopsąjungos vadovas.
Per pastaruosius dvejus metus į prekybos tinklą buvo investuota 18 mln. litų: rekonstruota 160 parduotuvių, dar 20 pastatyta naujų.
Niša atrasta kaime
Bendra Lietkoopsąjungos narių ir įmonių parduotuvių prekių apyvarta 2006 metais padidėjo 14,9 proc. ir viršijo 0,5 mlrd. litų. Pelno rodikliai kol kas viešai neskelbiami, apsiribojama informacija, kad visos įmonės per 9 praėjusių metų mėnesius dirbo pelningai.
J.Nekrošiaus teigimu, padidinti prekių apyvartą pavyko ne tik susigrąžinus dalį pirkėjų, bet ir įdiegus vieningą prekybos sistemą KOOPS, pagal kurią kooperacijos parduotuvės aprūpinamos prekėmis. Ši prekybos sistema sukurta 2000 metais siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Lietkoopsąjungos narių veiklai, ieškoti naujų prekių tiekėjų.
Taip pat tikėtasi, kad bendra tiekimo sistema padės mažiesiems prekybininkams atlaikyti aštrėjančią konkurenciją su didžiaisiais prekybos tinklais.
Lietkoopsąjungos vadovas pripažįsta, kad nedidelių parduotuvių tinklas pagal finansinius rezultatus neprilygsta prekybos gigantams, tačiau rajonų centruose sėkmingai konkuruojama su didžiaisiais centrais.
„Kai kuriuose rajonuose mūsų parduotuvės sėkmingai veikia šalia didžiųjų prekybos centrų. Mes siekiame įsitvirtinti savo nišoje, kurią suradome kaime”, – aiškino J.Nekrošius.
Anot jo, prekybininkams susijungus, sumažėjo jų darbo sąnaudos, pagerėjo bendradarbiavimas su tiekėjais ir atsirado galimybė pirkėjams pasiūlyti pigesnių prekių. KOOPS prekybos sistemos prekių apyvarta (neskaitant statybinių medžiagų) nuo 140 mln. litų 2001 metais padidėjo iki 189,2 mln. litų 2006 metais. Šiemet apyvartą planuojama padidinti dar bent 15 proc.
KOOPS sistemos ženklu pažymėtos parduotuvės veikia 28 Lietuvos rajonuose ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei Nidos miestuose.
Nuostolis dengiamas iš pelno
Lietkoopsąjungos vadovo įsitikinimu, mažoms parduotuvėms išsilaikyti gana aštrioje konkurencinėje kovoje padeda strategiškai patogios vietos ir kaimui skirtas prekių asortimentas, kurių sunkiau rasti kituose prekybos centruose.
Lietkoopsąjungos generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Koreiva teigė, kad kaimo parduotuvių apyvarta nėra didelė – vidutiniškai per mėnesį prekių parduodama už 20-30 tūkst. litų: „Taigi pagal tokią apyvartą kaimų parduotuvėse galime išlaikyti vieną du, daugiausia – tris darbuotojus. Vietos pirkėjai įpratę, kad tokios parduotuvės nedirba iki 22 valandos ir savaitgaliais. Tačiau finansinė padėtis visų parduotuvių yra normali. Mes nedirbame tam, kad didėtų nuostolis.”
R.Koreiva taip pat užsiminė, kad kai kurie prekybos taškai yra dotuojami iš kitų objektų pelno.
„Stengiamės palaikyti socialinį dialogą su vietos bendruomenėmis ir kai kur neuždarome nuostolingų parduotuvių. Tačiau tai nėra visuotinė taisyklė”, – pripažino pašnekovas.
Anot jo, kaimuose kuriamos namų tipo parduotuvės, kuriose bene didžiausias dėmesys skiriamas pardavėjo ir pirkėjo santykiams. Jeigu asortimente nėra kokios nors prekės, ją galima užsisakyti.
„Įsitikinome, kad tokios parduotuvės yra reikalingos. Buvo atvejų, kai norėdami uždaryti vieną ar kitą nuostolingai dirbančią parduotuvę, susidūrėme su vietos bendruomenės pasipriešinimu”, – teigė Lietkoopsąjungos generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Konkurentų nemato
Mažmeninės prekybos ateitį kaime Lietkoopsąjungos vadovai kol kas vertina optimistiškai.
„Kaimas po truputį keičiasi į gerąją pusę. Iki 2013 metų Europos Sąjunga yra numačiusi milijonines investicijas į Lietuvos kaimą. Čia vis sparčiau vystosi žemės ūkio gamyba, kuriasi kooperatyvai, veiklą plečia stambieji ūkininkai. Taigi kaimo gyventojų pajamos auga ir mes tai jaučiame. Kol kas neturime parduotuvių, kur apyvarta mažėtų, ji tik didėja”, – aiškino R.Koreiva.
Jis užsiminė kol kas nematąs konkurentų, pageidaujančių dirbti kaime: „Didiesiems prekybos centrams dirbti gyvenvietėse, kur mažiau kaip 2 tūkst. gyventojų, neapsimoka. Stambūs prekybininkai greičiau eis dirbti į kitą valstybę nei į Lietuvos kaimą.”
Prekybos tinklui tobulinti „Lietkoopsąjunga” skiria pelną, gautą iš kitų savo įmonių, tarp kurių Kretingos žvėrininkystės ūkis – stambiausias Baltijos šalyse švelniakailių žvėrelių augintojas, kuris audinių, žydrųjų ir juodsidabrių lapių kailius pardavinėja Helsinkio aukcione, Rusijos, Azijos ir kitų šalių rinkose.
Kooperatinė bendrovė taip pat valdo „Lietuvišką midų” – vienintelę šalies įmonę, gaminančią alkoholinius gėrimus pagal autentišką lietuviško midaus technologiją ir savo produkciją eksportuojančią į Lenkiją, Airiją, Angliją, Rusiją ir Izraelį.
Pavieniai prekybininkai pelno neskaičiuoja
Gerėjančiais finansiniais rodikliais gali pasigirti ne visi provincijoje dirbantys prekybininkai. Kauno rajone šešias parduotuves turintis verslininkas Arturas Mackevičius sakė taip pat galįs pasigirti didėjančia apyvarta, tačiau ją išaugino ne padidėję klientų srautai, o pabrangusios prekės.
„Maži prekybininkai balansuoja ant išgyvenimo ribos. Elektra, benzinas brangsta, mokesčiai spaudžia. Kiekvieną kartą keliama minimali alga mūsų verslą taip pat smukdo”, – tvirtino A.Mackevičius.
Jis pripažino, kad susivienijusiems verslininkams geriau sekasi dirbti, tačiau jeigu ir toliau bus taip sparčiai keliama minimalaus darbo užmokesčio kartelė, žlugs ir pavieniai dirbantis, ir į kooperatyvus susijungęs verslas.
„Mažų parduotuvių dienos apyvarta siekia vos 500-700 litų, už 200 litų reikia ir už elektrą atsiskaityti, ir atlyginimus sumokėti. 60 proc. smulkios mažmeninės prekybos jau numirė. Jeigu padėtis nesikeis, parduotuvės liks tik giliuose kaimuose ir tik tos, kurios prekes dukart rašys ant tų pačių važtaraščių”, – prognozavo A.Mackevičius.
Smulkieji verslininkai pageidautų, kad valstybė labiau reglamentuotų didžiųjų prekybos centrų veiklą
„Žmonės šiais laikais turi automobilius ir važiuoja į miestą apsipirkti didžiuosiuose prekybos tinkluose. Mažesni prekybininkai tai labai jaučia. Nedidelės parduotuvės rajonuose ir miesto pakraščiuose vos suduria galą su galu. Atokesniuose kaimuose prekybininkai užsideda didesnį antkainį ir išgyvena”, – „Kauno dienai” teigė dar vienas Vilkijoje parduotuvę turintis verslininkas.
Anot jo, savininkai, net ir patys dirbdami, jau nėra pajėgūs išlaikyti verslo kaimuose.
„Vilkijoje kelis kartus mėginta atidaryti kavinę ar barą, bet nė viena įstaiga neišsilaikė”, – apgailestavo smulkusis verslininkas.