Svajonė įsikurti miesto centre virsta košmaru

Klaipėdoje – precedento neturintis atvejis: prieš pusantrų metų nusprendę įsigyti būstą naujai statomame name uostamiesčio centre klaipėdiečiai dabar verčiami sumokėti už jį dvigubai daugiau nei iš pradžių nurodė statytojas, arba jo apskritai atsisakyti.

Sutartis dėl butų įsigijimo daugiaaukštyje šalia senojo turgaus pasirašę žmonės šiuo metu jau turėjo ruoštis įkurtuvėms.

Tačiau vietoje to jie teigia tapę nekilnojamojo turto pardavėjų ultimatumo aukomis, todėl skubiai samdo advokatus ir ruošiasi savo teises ginti teismuose.

Nesilaiko įsipareigojimų

Žinia apie uostamiesčio centre, Taikos prospekte, vietoje parduotuvės „Batų kalnas”, žadamą statyti modernų gyvenamosios ir komercinės paskirties daugiaaukštį pastatą klaipėdiečių ausis pasiekė prieš keletą metų.

Susidomėjusiųjų galimybe jame apsigyventi netrūko, todėl dar 2005-ųjų pavasarį ir vasarą būsimieji erdvių butų savininkai suskubo su pardavėju – UAB „Laivyno inžinerijos centras” – pasirašyti sutartis.

Remiantis šiais notarų biure patvirtintais dokumentais, būsimieji būsto pirkėjai sumokėjo pardavėjui keliasdešimties tūkstančių avansinį mokestį ir apsiginklavo kantrybe. Galimybės džiaugtis naujais būstais reikėjo laukti mažiausiai metus – tuomet pardavėjas teigė, kad naujasis daugiaaukštis bus pastatytas iki 2006-ųjų vasaros.

Pagal pasirašytas pirmąsias sutartis, iki praėjusių metų gruodžio 31-osios pardavėjas su pirkėjais įsipareigojo pasirašyti jau pirkimo-pardavimo sutartis, o naujo būsto šeimininkai – už jį sumokėti. Tačiau iki šiol sutartis pasirašę asmenys teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą taip ir neįgijo.

Maža to – šią savaitę į mūsų redakciją ėmė plūsti šių klaipėdiečių skundai. Žmonės piktinosi, jog pardavėjas neteikia jiems jokios oficialios informacijos bei vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Stebuklingas pabrangimas

Ramūnas Jasevičius, Vidmantas Bražinskas, Vidmantas Statkauskas, Giedrė Jaronytė, Inga Grigaitė, Gediminas Juška, Rima Mickevičienė ir Anderj Ovčinikov mūsų dienraščiui pasakojo, kad bendrovės „Laivyno inžinerijos centras” atstovai asmeninių pokalbių metu jiems pateikia skirtingus paaiškinimus.

Vieniems būsimiesiems butų savininkams teigiama, esą numatytu laiku nespėta įvykdyti įsipareigojimų dėl to, kad įmonei trukdė trečiosios šalys, nors statybos leidimas buvo išduotas dar prieš pasirašant preliminariąsias sutartis – 2005 metų gegužės 16-ąją, ir pastato statyba buvo pradėta.

Kiti tiesiog pastatyti prieš faktą, kad preliminarioje sutartyje įvardyta vieno kvadratinio metro pardavimo kaina, siekusi apie 3 000 litų, dabar vienašališkai didinama kone dvigubai ir kyla iki pusšešto tūkstančio litų. Nesutinkantiesiems mokėti daugiau nei numatyta sutartyje pardavėjas esą tiesiog pasiūlė grąžinti sumokėtą avansą, o sutartį – anuliuoti.

Bet ir tai dar ne paskutinė versija. Trečiai sutartis pasirašiusių asmenų grupei būsto kainos didėjimas „pagrįstas” dar įdomesniais motyvais: būsimiesiems pirkėjams, siekiantiems pagaliau pasirašyti būsto pirkimo-pardavimo sutartis, pradinę kvadratinio metro kainą liepta sumokėti ir už bendro naudojimo patalpas, kaip priklausinius. Taip pat – įsipareigoti raštu dėl sutikimo tapti žemės, ant kurios stovi daugiaaukštis, nuomininkais ir kiekvieną mėnesį mokėti pusšimčio litų dydžio mokestį.

Anot Rolando Bražinsko, išrinkto visų butų pardavėjo spąstuose atsidūrusių piliečių atstovu, toks pardavėjo elgesys – neįtikėtinas: „Bendrovė „Laivyno inžinerijos centras” yra tos žemės savininkas, vadinasi, ši žemė – privati. O Lietuvoje žemės nuomos mokestį privalu mokėti, kai ji valstybinė arba priklauso savivaldybėms. Be to, pagal galiojančią tvarką, buto pirkėjas automatiškai tampa žemės, ant kurios pastatytas namas, bendrasavininkiu, bet – ne nuomininku”.

Gudrūs planai

Iki šiol būsimiesiems naujojo namo gyventojams taip ir nepaaiškinta, kodėl pardavėjas vėluoja įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Nors esą yra žinoma, kad bendrovė „Laivyno inžinerijos centras”, prasidėjus statyboms, bandė keisti numatytą dvylikaaukščio aukštingumą ir net vykdė butų rezervaciją dar tik jų planuose egzistavusiuose papildomuose trijose aukštuose.

Kol įmonės ketinimai buvo derinami Architektų sąjungoje bei uostamiesčio Savivaldybėje, pradėti namo statybos darbai buvo sustabdyti ir atnaujinti, nepatvirtintais duomenimis, tik po pusmečio, kai detaliojo plano pakeitimai nebuvo priimti.

Kai su prašymu pakomentuoti susidariusią situaciją kreipėmės į Šilutės plente įsikūrusią UAB „Laivyno inžinerijos centras”, paaiškėjo, kad surasti bendrą kalbą nebus paprasta.

Bendrovės atstovė Virginija, išgirdusi apie žurnalistės norą susitikti dėl daugiaaukščio namo Taikos pr. 4a, atkirto į jokius susitikimus neisianti ir tai esanti ne jos, bet visos įmonės pozicija.

Pokalbininkė ragino pateikti jiems klausimus raštu, tačiau nežadėjo atsakyti greitai. Ne ką daugiau galėjo pasakyti ir įmonės direktorė Nadežda Novikova – rasti ją darbo vietoje nesisekė.

Beje, bendrovės atstovė Virginija, išgirdusi apie masiškai į mūsų redakciją plūstančius nepatenkintus žmones bei jų ketinimus ieškoti teisybės teisme, atšovė: „Tegul jie savo sutartis pasiskaito. Ypač – 6.3 punktą”.

O šiame punkte rašoma: „Būsimas pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą, jei būsimas pardavėjas dėl nuo jo nepriklausančių veiksmų (trečiųjų asmenų veiklos, nebus išduoti reikalingi sutikimai ar leidimai ir pan.) negalės iki 2006 m. gruodžio 31 d. pastatyti gyvenamojo namo ir suformuoti atskiro nekilnojamojo turto vieneto <...>. Šiuo atveju preliminari sutartis nutraukiama, ir būsimas pardavėjas grąžina <...>avansą būsimam pirkėjui, sankcijos netaikomos”…

Šioje vietoje galutinio taško nededame – „Vakarų ekspresas” ir toliau domėsis šia istorija, juolab kad problemų dėl šios minėtos bendrovės galėjo patirti ir daugiau žmonių.