Apleistą statinį norintys privatizuoti gyventojai susidūrė su stebėtinu valstybės ir Savivaldybės institucijų biurokratiniu atsirašinėjimu ir nesugebėjimu išspręsti paprastą problemą
Mieste yra daug apleistų pastatų, kurie formaliai priklauso valstybei. Tačiau šis turtas niekieno neprižiūrimas. Keisčiausia, kad jo negali perimti net ir nuo seno tokiais pastatais besinaudojantys gyventojai. Žaliakalnyje, benamių landyne virtusį statinį žmonės mielai sutvarkytų, tačiau Savivaldybės administracija tvirtina, kad negalinti leisti jį privatizuoti, nes šį turtą valdo tik patikėjimo teise. Tuo tarpu Vyriausybės institucijos siūlo šią problema spręsti su vietos valdžia.
Preliminariais duomenimis, Kaune yra daugiau kaip 60 tokių statinių, kurie priklauso valstybei, tačiau juos panaudoti, suremontuoti arba nugriauti nėra paprasta.
Pavirto benamių prieglauda
Žaliakalnyje, prie K.Petrausko g. 36, stūkso apgriuvęs sandėlys. Sovietmečiu jis pastatytas trims namams, kad jų gyventojai turėtų kur laikyti anglis. Pastate yra 50 sandėliukų. Nepriklausomybės pradžioje aštuonis iš jų gyventojai privatizavo už investicinius čekius. „Kiti priklausė pagyvenusiems žmonėms, kurie nežinojo, kad reikia juridiškai įteisinti šį turtą, paskui jų turto paveldėtojai susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis”, – kalbėjo gyventojas Saulius Juknevičius.
Dabar šis pastatas stūkso kiauru stogu, išlaužtomis durimis, be langų, viduje – šiukšlynas. „Naktimis čia renkasi benamiai, girti jaunuoliai”, – pasakojo žmonės.
Aplinkinių namų gyventojai tvirtino, kad jie sutvarkytų šį pastatą, jei jis butų parduotas arba atiduotas jiems. „Dabar niekas nenori į jį investuoti savo lėšų, kai nėra nuosavybės dokumentų, neturime garantijų dėl jo ateities”, – sakė S.Juknevičius.
Pasak žmonų, prie apleisto pastato vienas gyventojas savavališkai susirentė bjaurojančias kvartalą pašiūres.
Biurokratinė karuselė
S.Juknevičius stebėjosi valdininkų atsakymais į prašymą leisti privatizuoti sandėliuką, kuriuo naudojosi ankstesni buto gyventojai. „Pirmiausiai su prašymu kreipėmės į Santakos būtų ūkio tarnybą, kuri nurodė, kad šiais klausimais rūpinasi Savivaldybės administraciją, bet iš jos gavome neigiamą atsakymą”, – sakė vyras.
Tuo metu veikęs Būsto skyrius (dabar jis reorganizuotas į tris skyrius) raštu pateiktame atsakyme nurodė, kad Savivaldybė sandėlį valdo tik patikėjimo teise. Gyventojams patarta kreiptis į Valstybės turto fondą. Šis savo ruožtu atsakė, kad sandėlio nevaldo, nes nedidelė dalis jo patalpų yra privatizuotos. „Pažymime, kad negalime perimti patalpų, kuriomis, kaip buto priklausiniais, naudojasi gyventojai”, – rašoma Valstybės turo fondo Privatizavimo direktoriaus Antano Malikėno rašte.
Tada Savivaldybės administracijos Būsto skyriaus tarnautojai patarė kreiptis į Aplinkos ministeriją. Tačiau jos atsiųstame rašte tvirtinama, kad šį klausimą vis dėlto turi spręsti Savivaldybė. Pasak ministerijos valdininkų, šiuo atveju net nereikėtų taikyti valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo. Rašte aiškinama, kad gyventojai turi pirmenybę nusipirkti teisėtai naudojamas pagalbines patalpas.
Tačiau Savivaldybės administracijos tarnautojai teigia, kad Aplinkos ministerija klaidingai interpretuoja įstatymus, nes neatsižvelgė į tai, kad turtas vis dėlto priklauso valstybei ir Savivaldybei perduotas patikėjimo teise. O tai, pasak tarnautojų, vietos valdžiai užkerta visus kelius leisti privatizuoti objektą.
Mieste daug apleistų statinių
Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Laurinaitis sakė, kad kol kas nėra patikimos statistikos, kiek mieste yra nenaudojamų ir apleistų statinių. „Nuo nepriklausomybės pradžios šiais klausimais niekas nesirūpino, – teigė jis. – Dabar šį darbą pradėjo neseniai įkurtas Turto valdymo skyrius”.
G.Laurinaičio žiniomis, Kaune gali būti daugiau kaip 60 statinių, kurių statusas yra arba neaiškus, arba jie priklauso valstybei. Tarp jų yra ir privatizuotų, bet netvarkomų objektų. Daug griuvėsių bjauroja ir Senamiestį. Atšalus į juos lenda benamiai, kurie dažnai sukelia gaisrus.
G.Laurinaitis įsitikinęs, kad būtina tobulinti įstatymus. „Pavyzdžiui, valstybei priklausančio tuščio namo Gedimino gatvėje 39 kieme norėdami nugriauti nenaudojamus sandėlius turėjome pusę metų tvarkyti kelias dešimtis įvairiausių dokumentų Vyriausybėje. Būtina visiems vienytis ir supaprastinti šią tvarką, kuri tikrai nėra normali”, – kalbėjo vedėjas.
G.Laurinaitis teigė, kad geriausia išeitis norint prikelti miestą iš griuvėsių – suformuoti detaliuosius planus ir parduoti tuos pastatus aukcionuose.