Vyriausioji rinkimų komisija ketina leisti savivaldybių rinkimuose dalyvauti ir pernelyg sutrumpėjusiems kandidatų sąrašams
Kai kuriose savivaldybėse gali likti partiniai kandidatų sąrašai, kuriuose nebus įstatymo reikalaujamo kandidatų minimumo – dešimties pretendentų. Apie tai užsiminė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, tvirtindamas, kad taip gali atsitikti siekiant išvengti galimų sudėtingų teismų procesų dėl per trumpų kandidatų sąrašų neįregistravimo.
Kai kur liko per mažai kandidatų
Kaip „Kauno diena” jau skelbė, VRK praėjusią savaitę nusprendė iš savivaldybių tarybų rinkimų kandidatų sąrašų išbraukti daugiau kaip 160 asmenų, klaidingai deklaravusių arba visiškai nedeklaravusių savo gyvenamosios vietos. Įstatymas numato, kad kandidatais į savivaldybės tarybą gali būti registruojami tik tie asmenys, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą toje savivaldybėje.
Šiomis dienomis įvykusiuose teismo procesuose buvo patvirtinta, kad VRK pasielgė teisingai iš- braukdama tokius kandidatus iš sąrašų.
Be to, iš jų išbraukta daugiau kaip 100 kandidatų, užpildytose anketose nenurodžiusių, jog turi administracinį, baudžiamąjį arba civilinį teistumą.
Dėl to, kad iš beveik 14 tūkstančių oficialiai iškeltų kandidatų išbraukti keli šimtai, sutrumpėjo pretendentų į vietos valdžią sąrašai.
Pasitaikė keli atvejai, kad kai kuriuose sąrašuose liko mažiau kaip po dešimt kandidatų. Pavyzdžiui, ekspremjero Gedimino Vagnoriaus vadovaujamos Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos kandidatų į Vilniaus miesto tarybą sąraše liko devyni kandidatai vietoje iškeltų vienuolikos, nes VRK išbraukė iš jo du kandidatus, klaidingai deklaravusius savo gyvenamąją vietą.
Įstatymas nurodo, kad savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti tik tie sąrašai, kuriuose yra ne mažiau kaip dešimt kandidatų. Todėl VRK svarstė galimybę iš rinkimų maratono pašalinti visus sąrašus, po kandidatų išbraukymo neatitinkančius šio reikalavimo.
Dar diskutuos
Dabar komisija jau svarsto, ar nevertėtų pakeisti savo ankstesnio nusistatymo ir balsavimo biuleteniuose palikti sutrumpėjusius sąrašus.
„Žinoma, tai neatitiktų įstatymo reikalavimo. Bet jeigu neleistume tokiems sutrumpėjusiems sąrašams dalyvauti rinkimuose, pažeistume kitus įstatymo reikalavimus. Todėl tenka rinktis vieną iš dviejų blogybių”, – „Kauno dienai” sakė Z.Vaigauskas.
Jis neatmetė galimybės, kad partijos, kurių sąrašams kai kuriose savivaldybėse bus neleista dalyvauti rinkimuose, kreiptųsi į teismą ir tai įveltų į sudėtingus teisinius procesus, kuriems jau nebeliko laiko.
Tačiau VRK vadovas pabrėžė, kad komisija iki šiol nėra priėmusi galutinio sprendimo, ar turi išlikti tie sąrašai, kurie neatitinka įstatymo reikalavimo dėl minimalaus kandidatų skaičiaus. „Dėl to dar diskutuojama”, – pastebėjo jis.
Pradės spausdinti biuletenius
Z.Vaigauskas apgailestauja, kad iki šiol, likus vos 18 dienų iki savivaldybių tarybų rinkimų, vis dar nėra žinomi galutiniai kandidatų sąrašai ir nėra galimybių pradėti spausdinti balsavimo biuletenius, nors tai derėtų pradėti daryti jau iki šios savaitės pabaigos.
Taip, anot jo, atsitiko dėl itin gausių teismų procesų, susijusių su kandidatų įregistravimo reikalais.
Be to, laukiama Konstitucinio Teismo sprendimo byloje dėl kandidatų į savivaldybių tarybas kėlimo tvarkos, numatančios, kad kandidatų sąrašus gali kelti tik partijos. Rytoj Teismas pradės nagrinėti, ar tokia tvarka neprieštarauja Konstitucijai. Neoficialiomis žiniomis, sprendimas šiuo klausimu gali paaiškėti jau penktadienį arba šį savaitgalį.
VRK spręs, ar penktadienį jau pradėti vasario 25 dieną vyksiančio balsavimo biuletenių spausdinimą. „Gali būti, kad ir nesulaukę Konstitucinio Teismo išvados pradėsime spausdinti biuletenius, išskyrus tuos, kurie skirti Vilniaus miesto, Birštono ir Telšių savivaldybėms, nes čia kyla daugiausiai teisinių klausimų, susijusių su kandidatų įregistravimu”, – „Kauno dienai” sakė Z.Vaigauskas. Pastarųjų trijų apygardų balsavimo biuleteniai būtų spausdinami paskutiniu momentu, kitos savaitės antroje pusėje.