Generolo kalba – be įrodymų

Kariuomenės lauko vado pateiktoje medžiagoje parlamentarai nerado nieko, kas patvirtintų anksčiau jo pasakytus žodžius

Buvusio savanorio ir saugumiečio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes besiaiškinantys Seimo laikinosios tyrimo komisijos nariai vakar už uždarų durų peržiūrėjo kariuomenės lauko vado brigados generolo Arvydo Pociaus pateiktą vaizdo medžiagą ir susipažino su kai kuriais dokumentais, tačiau juose neaptiko nieko, kas įrodytų šio aukšto karininko teiginį, jog J.Abromavičius ragino maištavusius savanorius sugrįžti į mišką.

„Riboto naudojimo” vieša medžiaga

Komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė po vakarykščio posėdžio žurnalistams net porą kartų pakartojo, kad parlamentarai A.Pociaus pateiktoje medžiagoje nerado nieko, kas patvirtintų brigados generolo žodžius, ištartus viename iš ankstesnių komisijos posėdžių.

L.Graužinienė neatskleidė žurnalistams, kokią filmuotą medžiagą komisijai pateikė brigados generolas, teisindamasi, kad medžiaga komisijai pateikta su riboto naudojimo grifu, tačiau parlamentarė patikino, kad šį įrašą šalies televizijos kanalai „greičiausiai turi savo archyvuose”.

Liudydamas komisijai A.Pocius anksčiau yra sakęs, kad netrukus po to, kai maištaujantys Kauno savanoriai 1993 m. grįžo į savo dislokacijos vietas, Kauno karininkų ramovėje įvyko savanorių susitikimas su Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) vadovybe ir politikais. Šio susitikimo metu, anot A.Pociaus, tuometinis SKAT Kauno rinktinės vadas J.Abromavičius atsistojo ir paragino savanorius „grįžti atgal”.

Įrašai nedingo

Seimo komisija vakar apsisprendė į savo posėdį kviesti liudyti ir kadenciją baigusį Prezidentą Algirdą Brazauską, kuris 1993 m. vykusio savanorių maišto metu kaip tik buvo ne per seniausiai pradėjęs eiti šalies vadovo pareigas. L.Graužinienė sakė, kad kvietimas A.Brazauskui bus įteiktas „kažkada vėliau”, o kol kas bus apklausiami kiti liudytojai. Šiandien parlamentarai tikisi apklausti dar kelis pakaunės miško įvykių dalyvius.

Vakar parlamentarai apklausė tris asmenis. Du iš jų – uždarame posėdyje. Pirmasis komisijai liudijo buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) Kauno skyriaus viršininkas Rimantas Bajorinas, kuris vėliau žurnalistams paneigė kitų liudytojų žodžius, kad esą jis prapuldė J.Abromavičiaus pateiktus garso įrašus, kurie būtų padėję atskleisti geležinkelio tilto per Bražuolės upelį sprogdintojus.

Kontrabandos bylų netyrė

Anksčiau komisijai liudijęs buvęs savanoris Jonas Maskvytis iškėlė versiją, kad su J.Abromavičiumi galėjo susidoroti patys saugumiečiai, nes, pasak jo, J.Abromavičius slapta aiškinęsis, kodėl jo tirtos kontrabandos bylos „užgesdavo”. J.Maskvyčio teigimu, J.Abromavičius jam prieš mirtį yra sakęs, kad jis buvo užkluptas tuomet, kai šios informacijos ieškojo VSD duomenų bazėje, ir dėl to buvo labai sunerimęs.

R.Bajorinas vakar žiniasklaidos atstovams pareiškė, kad J.Abromavičius niekada kontrabandos bylų netyrė, bet dirbo „kitame poskyryje”, kurį įvardinti buvęs saugumietis atsisakė. R.Bajorinas taip pat sakė, jog J.Abromavičius 1996 m. iš tarnybos VSD pasitraukė „savo noru”, o ne dėl kokių nors nesutarimų su savo vadovais.

Vakar parlamentarai išklausė ir Generalinės prokuratūros prokuroro Rolando Stankevičiaus, kuris juos informavo apie tai, kaip tiriama baudžiamoji byla dėl J.Abromavičiaus nužudymo, įvykdyto 1997 m. sausio 31 d. Žurnalistams tyrimo eigą prokuroras komentuoti atsisakė.

Trečias vakar apklaustas liudytojas, buvęs SKAT Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas Antanas Burokas kalbėjo gana padrikai ir parlamentarams dažnai tekdavo jo pasakojimą pertraukti patikslinančiais klausimais. A.Burokas iš dalies patvirtino A.Pociaus žodžius, kad J.Abromavičius ragino savanorius išeiti iš susitikimo Karininkų ramovėje, o patį buvusį Kauno rinktinės štabo viršininką vaizdavo kaip dažnai savo elgesiu incidentus sukeliantį asmenį.