Į miesto iždą šiemet numatyta surinkti daugiau nei pusę milijardo litų, tačiau Savivaldybės finansininkai dideliu optimizmu netrykšta
Kauno politikai rytoj žada patvirtinti 2007-ųjų miesto biudžetą. Šiemet numatyta surinkti 585 milijonus litų. Tačiau kai kurie miesto Tarybos nariai, tarsi studentai prieš egzaminą, puolė koreguoti biudžeto paskirstymą bandydami proteguoti savus projektus.
„Rinkimai šiek tiek jaučiasi, tačiau kol kas vyko gana konstruktyvus darbas”, – paklaustas apie politikų protekcijas, sakė Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.
Populizmui stengiasi nepasiduoti
Pernai buvo patvirtintas 511 milijonų litų Kauno miesto biudžetas. Vėliau jis buvo padidintas iki 635 milijonų litų, nes iš Vyriausybės gauta daugiau nei 100 milijonų litų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti. Tiesa, šių metų pradžioje paaiškėjo, kad rekordiniame biudžete trūksta 15 milijonų litų.
„Manau, kad ir šiemet iš Vyriausybės gausime nemažą sumą, todėl vėliau biudžeto skaičiai keisis. 585 milijonų litų biudžetą nebus lengva įvykdyti. Jį jau pavadinome įtampos biudžetu, tačiau atsižvelgėme į realią situaciją”, – teigė A.Laucius.
Savivaldybės finansininkams kartu su Biudžeto ir finansų komiteto nariais teko pasirinkti prioritetinius projektus, nes jų buvo pateikta net už 750 milijonų litų.
„Tam tikrų pataisymų dar gali būti, tačiau nei papildomų dešimt, nei vieno milijono litų tikrai nerasime. Reikia atsižvelgti į realią situaciją”, – tvirtino Finansų skyriaus vedėjas.
Augantis transporto įmonių apetitas
Savivaldybės administracijos atstovai pripažino, kad kai kurie politikai atvirai proteguoja jiems artimas veiklos sritis. Bene akivaizdžiausiai tai buvo juntama svarstant su miesto transportu ir plėtra susijusius klausimus.
Bendrovėje „Kauno autobusai” dirba miesto Tarybos narys Eligijus Dzežulskis-Duonys, o bendrovei „Autrolis” vadovauja kitas politikas – Algirdas Krivickas. Prieš keletą savaičių pasigirdo kalbų, kad dėl per menkų dotacijų transporto įmonėms gresia bankrotas.
„Transporto įmonių kompensacijoms ir subsidijoms numatyta skirti beveik 41 milijoną litų. Jų atstovai prašė net 56 milijonų litų. Tokių galimybių Savivaldybė neturi. Tačiau nereikia mušti pavojaus varpais, nes pernai padėtis buvo sudėtingesnė. Biudžete išskirti du prioritetai – švietimas ir transportas. Manau, kad abiem transporto įmonėms vėliau bus skirta papildomų pinigų. Iš tiesų, įsigyjant naujus troleibusus ir autobusus, politikai žinojo, kuo tai gresia. Nebuvo įvertintos visos pasekmės”, – teigė A.Laucius.
Šokis pagal kelių politikų užgaidą
Kauno biudžeto projekte nenumatyta skirti lėšų dviem projektams, kuriuos ypač aktyviai globoja miesto Tarybos nariai Gediminas Petrauskas ir Algirdas Avižienis. 150 tūkstančių litų jie siekė gauti programai „Finansavimo modelio parinkimas prioritetiniams projektams įgyvendinti”. Dar tiek pat lėšų siekta gauti galimybių studijai, susijusiai su „Rail Baltica” rengti.
Tačiau minėti politikai dar nepraranda vilties ir įvairiais būdais stengiasi, kad projektams, kurie prasilenkia su Savivaldybės kompetencija, būtų skirta 300 tūkstančių litų. Neatmetama galimybė, kad rytoj vyksiančiame posėdyje šiems projektams bus bandoma „pramušti finansavimą”.
Tai nėra tokia menka suma, nes, pavyzdžiui, visų nevyriausybinių organizacijų projektams rengti biudžete numatyta skirti vos 200 tūkstančių litų. Komunalinio ūkio skyrius įvairiems projektams rengti prašė skirti 1,5 milijono litų, tačiau geriausiu atveju sulauks vos 200 tūkstančių litų.
Švietimo įstaigas gelbsti valstybės parama
Net 54 procentai miesto biudžeto lėšų atiteks švietimui. Pasak A.Lauciaus, šiemet įvairioms švietimo įstaigoms pavyko gauti lėšų iš kitų šaltinių. Daugiau nei 8,5 milijono litų bus gauta iš Vyriausybės. Dar 1,9 milijono litų žadama atseikėti iš Privatizavimo fondo, o 7 milijonus litų – iš paskolų.
„Tokių lėšų mokykloms remontuoti nebuvo skirta nė vienais metais. Manau, kad šias investicijas kauniečiai turėtų pajusti”, – teigė Finansų skyriaus vedėjas.
Iš Valstybės investicijų programos (VIP) šiemet bus finansuojami ir kiti projektai. Sveikatos apsaugai numatyta skirti 5,6 milijono litų. Dar milijoną litų Kauno valdžia žada skirti iš Privatizavimo fondo. Už šias lėšas tikimasi įsigyti medicininės įrangos.
4 milijonai litų iš VIP skirta Kauno filharmonijai remontuoti. Dar 2 milijonus litų žada pridėti miestas.
Planuoja nutraukti skandalingą koncesijos sutartį
Šių metų biudžete nenumatyta lėšų naujosioms kapinėms įrengti. „Dabar renkamos naujos vietos kapinėms, todėl šiemet daug pinigų nereikės. Vyks tik įvairios procedūros”, – tvirtino A.Laucius.
Jau numatyta, kad šiemet Savivaldybė ims naują 21 milijono litų paskolą. Dalį šių lėšų planuojama skirti Aleksoto tilto transporto mazgo koncesijos sutarčiai nutraukti. Su statybininkais planuojama iškart atsiskaityti ir tuomet miestas sutaupytų apie 20 milijonų litų.
4,5 milijono litų žadama skirti avarinės būklės Vilijampolės tilto ir Senamiesčio gatvėms remontuoti. Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti šiemet žadama skirti 18 milijonų litų.
Prieš rinkimus susirūpino daugiabučiais
Vakar po pietų paaiškėjo, kad iš Privatizavimo fondo numatyta skirti 500 tūkstančių litų daugiabučiams renovuoti. Iki šiol ši problema Kauno valdžiai nerūpėjo, tačiau prieš rinkimus liberalcentristai ir daugelis kitų partijų uoliai pradėjo domėtis sovietmečiu statytų daugiabučių būkle ir galimybe juos renovuoti. Tai tapo savita rinkimų kampanijos dalimi.
„Daugiau nei prieš metus prabilau apie daugiabučių renovaciją, tačiau Savivaldybės administracija ignoravo mano pasiūlymus. Teko pačiam kurti tam tikrus nuostatus, tačiau to nereikėtų sieti su rinkimais. Jeigu Miesto ūkio departamento vadovai būtų normaliai dirbę, šis klausimas jau seniai būtų pajudėjęs. Manau, kad dar šiemet iš biudžeto daugiabučiams namams renovuoti reikės atseikėti daugiau lėšų”, – teigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Banevičius.
Iki šiol daugiabučių namų bendrijos naudojosi specialiai įsteigtu fondu, tačiau jame pakakdavo lėšų tik smulkiems projektams. Šiemet siekta, kad šis fondas padidėtų iki 700 tūkstančių litų, tačiau projekte liko vos 300 tūkstančių litų.
Miesto įvaizdis: nuo kapinių iki tualetų
Miesto įvaizdžio kūrimo programai biudžete numatyta skirti daugiau nei 27 milijonus litų. Tačiau už šią sumą bus lopomos ir duobės, ir prižiūrimos kapinės, ir gaudomi valkataujantys šunys. Kauno pilies tyrinėjimo darbams atlikti numatyta skirti 150 tūkstančių litų. Dar už 300 tūkstančių litų pilyje planuojama nutiesti nuotekų tinklus ir įrengti tualetus.
Net 1,2 milijono litų žadama atseikėti už apie Savivaldybę skleidžiamą informaciją. Miesto gatvėms prižiūrėti ir einamajam remontui prašyta skirti 5 milijonus litų, tačiau projekte numatyta vos 500 tūkstančių litų. Už miesto įvaizdžio programos lėšas planuojama išplėsti Eigulių ir Petrašiūnų kapines.
Statybos projektams suma sumažėjo keturis kartus
Statybos objektų rengimo ir jų įgyvendinimo programai buvo pateikta projektų, kurių bendra vertė – apie 50 milijonų litų, tačiau nuspręsta skirti tik šiek tiek daugiau nei 12 milijonų litų. Laisvės alėjai rekonstruoti prašyta skirti 2,6 milijono litų, tačiau biudžete liko vos 800 tūkstančių litų.
Finansų skyriaus vedėjo A.Lauciaus teigimu, dalis projektų atmesti dėl lėšų stygiaus, kitiems ieškoma kitų finansavimo šaltinių. „Tenka pripažinti, kad kai kurie projekto rengėjai užsiprašė didesnių lėšų, tikėdamiesi gauti bent trečdalį. Biudžetas nėra guminis, todėl negalime prasilenkti su realybe”, – teigė finansininkas.
Jis nesiryžo prognozuoti, ar rytoj vyksiančiame posėdyje pavyks išvengti politikavimo. „Kol kas darbas vyko labai racionaliai. Pagaliau ir politikai suprato, kad norėdami kam nors skirti papildomų lėšų, iš kažko turi jas atimti. Kaip bus elgiamasi posėdyje, sunku nuspėti”, – sakė A.Laucius.