Nusikaltimus, kuriais kaltinami eurų bei dolerių klastotojai, bei jų susikrautas pinigų sumas prokurorai vardijo daugiau kaip valandą
Vakar Kauno apygardos teisme pagaliau pradėta nagrinėti Lietuvą pasaulyje išgarsinusi byla, kurioje 14 kauniečių, klaipėdietis ir panevėžietė kaltinami, veikdami organizuotoje grupėje, gaminę bei realizavę didelį kiekį netikrų kitų valstybių pinigų. 13 iš 16 į teisiamųjų suolą pasodintų asmenų (kaip jau rašyta, kai kam pavyko pabėgti į užsienį, kitų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) kaltinami beveik dvejus metus su pertraukomis padirbinėję 100 nominalo eurų banknotus. Į teisiamųjų suolą pavyko pasodinti 3 jų realizavimu įvairiose pasaulio šalyse įtariamus asmenis. Vienas iš jų kaltinamas prieš 6-erius metus realizavęs ir šios nusikalstamos grupuotės branduolio tada gamintus 50 JAV dolerių falsifikatus. Jų gamyba kaltinami 7 šiandien ir už eurų klastotes teisiami asmenys. 2 iš minėtų 7 dar kaltinami 2003-iaisiais gaminę, o vienas ir realizavęs netikrus 50 eurų nominalo banknotus.
Priminsime, ši byla pradėta nagrinėti tik penktuoju bandymu, pagaliau susirinkus visiems netikėtai susirgusiems ir pagaliau pasveikusiems kaltinamiesiems bei advokatams. Tai taip pat pretenduoja į rekordus, kaip ir šios bylos apimtis (62 tomai), teisiamųjų skaičius bei kaltinamasis aktas (daugiau kaip 150 puslapių).
Pasislėpti nuo žiniasklaidos nepavyko
Tiesa, ir vakar prieš pradedant garsinti kaltinamąjį aktą, bylą nagrinėjanti teisėja Svetlana Jurgaitienė turėjo daryti pertrauką – kad įvertintų advokatų pateiktus 4 prašymus. Vienas iš jų buvo pagrindinį kaltinamąjį Ignotą Inčirauską ginančio advokato Jono Klipšto prašymas nagrinėti šią bylą uždaruose posėdžiuose, t.y. neįsileidžiant žiniasklaidos. „Tai neeilinė byla – eurų klastotojų: vargu ar reikia skelbti apie ją visuomenei, – prieštaravo pats sau advokatas. – Be to, tokiomis publikacijomis iki teismo nuosprendžio pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.” Teisėja šį advokato prašymą atmetė, antrindama vienam iš kaltinimą byloje palaikančių prokurorų – Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento atstovui Sauliui Verseckui, kad šiandieniniai Lietuvos įstatymai nenumato, kad už tokius nusikaltimus būtų teisiama už uždarų durų. Kiti advokatai, kaip ir nė vienas iš teisiamųjų, savo nuomonės šiuo klausimu nepareiškė.
Atmestas ir kito kaltinamojo Vidmanto Rakučio advokato Saulučio Sigito Gedmino prašymas nutraukti jo ginamojo atžvilgiu šią baudžiamąją bylą, nes už tokį patį nusikaltimą – netikrų euro šimtinių platinimą jis jau nuteistas praėjusį rugpjūtį Vilniaus apygardos teismo minimalia trejų metų laisvės atėmimo bausme. Tiesa, šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, nes apskųstas: skundas bus nagrinėjimas tik šios savaitės pabaigoje. Tačiau advokatui prieštaravęs prokuroras S.Verseckas įrodinėjo, kad abiem atvejais sutampa tik kaltinimo formuluotė, bet ne nusikalstama veika, nes platinti skirtingi kiekiai netikrų eurų. Ir tai, atrodo, teisėjai tapo argumentu.
Kiti 2 advokatų prašymai patenkinti. Romaną Tretjakovą ginančiam kol kas aktyviausiam šios bylos advokatui Vytautui Sirvydžiui pagaliau pavyko išprašyti, kad teismas susisiektų su kolegomis Vokietijoje ir išsiaiškintų, kuo iš tikrųjų baigėsi prieš 3 metus įvykęs jo ginamojo sulaikymas šioje valstybėje, aptikus jo pirštų atspaudus ant vietiniuose prekybos centruose į apyvartą paleistų padirbtų eurų šimtinių, – praėjusį posėdį pagarsinta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pažyma, kad tada tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, advokato netenkino. Prijungta prie bylos ir jauniausiąjį iš kaltinamųjų šioje byloje 22-ejų metų Šarūną Rutkauską, sėdinčio teisiamųjų suole kartu su tėvu, ginančios advokatės Aušros Ručienės pateikta pažyma dėl psichologinės jos ginamojo brandos – jis nuo 17-os metų lankosi psichologo konsultacijose.
Skirtingi vaidmenys byloje ir teisme
Per daugiau kaip valandą trukusį šios bylos kaltinamojo akto paskelbimą, kurį prokuroras S.Verseckas su kolega iš Kauno apygardos prokuratūros Mindaugu Sabaičiu skaitė pakaitomis, dalis teisiamųjų snaudė, kiti demonstratyviai žiovavo, pati teisėja porą kartų iškalbingai atsiduso bei kartą neapsikentusi garsiai davė advokatams pastabą, kad šie taip nešurmuliuotų. Beje, tai buvo ne vienintelis vakarykščio posėdžio momentas, kartkartėmis primenantis scenas iš pradinių klasių gyvenimo. Buvo atvejų, kai vienas teisėjos leidimo palikti posėdžių salę negavęs advokatas buvo demonstratyviai sugrąžintas atgal, pasodintas į suolą, ir tik po to jam leista išeiti.
Daugiau kaip valandą skaityto kaltinamojo akto esmė: organizuotą grupę netikrų 100 eurų gamybai subūrė 3 kauniečiai: I.Inčirauskas, R.Tretjakovas ir Giedrius Vuosaitis, vėliau jai ir vadovavę tik jau kartu su Raimondu Byla. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, I.Inčirauskas spėdavo visur: panaudojęs įvairias kompiuterines programas ir per pusmetį sukūręs savo kompiuteryje maketą, reikalingą netikro 100 eurų nominalo banknoto gamybai, bei vieną iš apsauginių priemonių imituojančią hologramą, kuri tobulinta ilgiausiai, susitarė su UAB „Spaudlita”, nuomojusia patalpas buvusiame Kauno dailės kombinate Vilijampolėje, Jurbarko gatvėje, dėl netikrų eurų spausdinimo ofsetinės spaudos būdu. Iš pradžių bandyta juos spausdinti spausdintuvu, tačiau buvo prasta kokybė. Įtraukė į šią nusikalstamą veiką buvusius savo bendrus dar iš dolerių padirbinėjimo laikų – Dainių Skorobogatovą, Vitalijų Okunevą bei Viačeslavą Aliaviną ir savo pažįstamą iš Žemaitijos, kur gyvena jo tėvai, Nikolajų Sisojevą. Apmokė šiuos atlikti tam tikras jiems priskirtas konkrečias užduotis eurų klastojimo procese.
I.Inčirauskas kaltinamas ir pats finansavęs bei kartu su R.Tretjakovu bei R.Byla įsigijęs klastočių gamybai reikalingas medžiagas ir reikiamą įrangą. Beveik visos reikalingos medžiagos įsigytos Lietuvoje. Tik, pavyzdžiui, labiausiai eurų gamybai tikusį popierių dar reikėjo ploninti kalandravimo staklėmis, sukurtomis pagal V.Aliavino brėžinį ir kažkur pagamintomis R.Tretjakovo. Beje, taip pat ne iš pirmo karto: kai kurios staklės proceso metu sulūžo. Beveik visa įranga, konspiracijos sumetimais, įsigyta užsienyje – Taline, Varšuvoje, Maskvoje. Supirkta įranga laikyta netikrų eurų gamybos vietose. Tarp jų – išsinuomotame kabinete jau minėto buvusio Dailės kombinato pastato trečiajame aukšte, kur ir buvo atliekami visi maketavimo darbai, ir kurį vėliau užleido N.Sisojevui, po kurio laiko vietoj I.Inčirausko pradėjusio daryti hologramas bei spausdinti gaminamų falsifikatų serijos numerius.
Kai kas uždirbo milijonus
Iš „Spaudlitos” ten spaudėju dirbusio Sergejaus Jurkovo, kurį pridengdavo spaustuvės direktorius Rolandas Pilionis, atleisdamas tomis dienomis nuo darbo kitus darbininkus – neva nėra užsakymų, atspausdinti euro šimtinių falsifikatai buvo vežami į buvusios Radijo gamyklos (šiandien – Žaliakalnio verslo centras) patalpas Savanorių prospekte, kur G.Vuosaičio firmos vardu buvo išnuomoti kabinetai, tačiau už nuomą mokėjo I.Inčirauskas. Čia, V.Aliavinui jau įvėrus savo bute A.Juozapavičiaus prospekte daugiabutyje į būsimus falsifikatus apsaugines juosteles, G.Vuosaitis kartu su savo pusbroliu Dainiumi Rutkausku, jo sūnumi Šarūnu, o vėliau prie jų prisijungus ir Tomui Sulistružinskui bei pastarojo, likus mėnesiui iki grupuotės demaskavimo atsivestai draugei Donvinai Morėnaitei, šilkografijos būdu buvo uždedamos apsauginės juostelės, vandens ženklų imitavimas bei serijos numeriai, kol šios operacijos nepatobulino N.Sisojevas, ėmęs spausdinti serijos numerius elektrografinės spaudos būdu. Beje, tą 2004-ųjų lapkričio 6-ąją, kai buvo šturmuota „Spaudlitos” spaustuvė bei atliktos kratos Žaliakalnio verslo centre, gamybos metu su įkalčiais buvo sulaikyti ne tik prie veikiančių spausdinimo staklių nutverti S.Jurkovas, I.Inčirauskas bei R.Pilionis, bet ir T.Sulistružinskas su D.Morėnaite, tuo metu, nors buvo savaitgalis, vykdę jiems paskirtas užduotis G.Vuosaičiui priklausančiose patalpose buvusioje Radijo gamykloje.
D.Skorobogatovo bei V.Okunevo funkcijos buvo kalandravimo staklėmis ploninti jau atspausdintų banknotų popierių bei imituoti iškiliąją spaudą. Jų darbo vieta taip pat buvo G.Vuosaičio firmos vardu Žaliakalnio verslo centre išnuomoti kabinetai. Visos minėtos brigados darbui vadovavo ir jį kontroliavo I.Inčirauskas su R.Tretjakovu. Kaip teigiama kaltinamajame akte, pirmasis dar nurodydamas eiliniams darbuotojams R.Bylos ar R.Tretjakovo užsakytą reikiamą pagaminti netikrų euro šimtinių kiekį ir datą, iki kada tai turi būti padaryta.
Bylą teismui rengę prokurorai suskaičiavo, kad per 4 netikrų eurų šimtinių gamybos partijas per tuos beveik dvejus metus teisiamieji pagamino ir realizavo suklastotų eurų šimtinių už beveik 43 milijonų sumą. Per 5-ąją – didžiausią partiją, kurios gamybą nutraukė garsioji pareigūnų operacija, dar turėjo būti pagaminta falsifikatų už daugiau kaip 25 milijonus litų.
Bylą nuspręsta pradėti nagrinėti nusikaltimų, kuriais kaltinami teisiamieji, chronologijos tvarka – nuo 50-ies JAV dolerių banknoto padirbinėjimo bei platinimo. Iš 8 tuo kaltinamų asmenų vakar spėta apklausti tik 1.