Neapsaugoti valstybės lobiai

Per šešiolika šalies nepriklausomybės metų muziejuose užfiksuota apie 40 eksponatų dingimo atvejų, kai kurie jų neišaiškinti iki šiol

Kultūros ministerija nežino, kokios vertės eksponatai yra šalies muziejuose. Žinomas tik apytikris eksponatų skaičius – apie pusšešto milijono.

Muziejininkai tikina, kad neįmanoma pinigais įvertinti senovinių daiktų, nors pripažįsta, kad apytikslė eksponatų vertė nustatoma jį apdraudžiant arba sąlyginai įvertinus. Nuo 1991 metų iš Lietuvos muziejų ilgapirščiai nugvelbė per 200 vertybių, iš kurių dalis vis dar neatsirado.

Priminė gintaro pagrobimo istoriją

2002 metais iš Palangos gintaro muziejaus buvo dingęs trečias pagal dydį Europoje gintaras – Saulės akmuo. Speciali komisija jį įvertino 850 tūkst. Lt suma. Pusketvirto kilogramo sveriančio eksponato pagrobėjai į teisėsaugininkų rankas įkliuvo patys.

Vienai televizijų paskelbus apie 20 tūkst. litų premiją tiems, kurie suras Saulės akmenį, vienas pagrobėjų į policiją prisistatė pats. Bet visuomenę pašiurpino pats faktas, kad broliai, iš kurių vienas vėliau buvo pripažintas nepakaltinamu, sugebėjo apmulkinti ir apsaugą, ir net pareigūnus, vykusius į nusikaltimo vietą. Pirmą kartą Saulės akmuo buvo dingęs 1990 metais. Tada jis kainavo apie 500 tūkst. Lt.

„Saulės akmens dingimo istorijos atskleidė, kad muziejuose trūksta tvarkos, – sakė Seimo Audito komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas. – Muziejai net nežino, kokios apytikslės vertės turtą yra sukaupę.“ Saulės akmens pagrobimus parlamentaras prisiminė po to, kai Kultūros ministerija Seimo Audito komitetą informavo, esą muziejuose nėra eksponatų buhalterinės apskaitos.

Siūlo inventorizuoti turtą

„Valstybė nežino, kokios vertės turtą saugo muziejuose“, – sakė D.Jankauskas. Jis siūlo kuo skubiau pasirūpinti valdomo turto inventorizacija, kad bent būtų žinoma, koks yra sukauptas turtas, esą lėų tokioms reikmėms atsirastų.

„Apskaitos problema darosi vis aktualesnė, nes ir Krašto apsaugos ministerijai iš Kultūros ministerijos perėmus Vytauto Didžiojo karo muziejų savo žinion, paaiškėjo, kad dingo du senoviniai pistoletai“, – tikino D.Jankauskas.

Kaune įsikūrusio Karo muziejaus direktorius Gintautas Surgailis sakė, kad 2006 metų birželį dingę ginklai nerasti iki šiol. „Policijai jų nepavyko surasti, bet tikimės, kad 1936 metų gamybos pistoletai į muziejų sugrįš“, – sakė G.Surgailis.

Jis pridūrė, kad kovo 1 d. Karo muziejuje bus nuodugniai patikrintas kiekvienas eksponatas. „Ginklų fonde sukaupėme per 4 tūkst. ginklų ir patikrinsime kiekvieną jų – ar jie iš tikrųjų pagal sąrašus yra muziejuje“, – sakė G.Surgailis. Ginklai bus inventorizuojami maždaug pusantrų metų.

Teikia patikrinimo ataskaitas

Pasak Kultūros ministerijos specialisto Romano Senapėdžio, rūpindamiesi vertybių apsauga muziejai privalo vadovautis Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcija, kurią 2005 metais patvirtino Kultūros ministerija.

„Ataskaitas mums kasmet atsiunčia 112 muziejų, – kalbėjo R.Senapėdis. – Mažesni muziejai inventorizuoja visus eksponatus. Dideli nesugebėtų kasmet inventorizuoti viso rinkinių fondo, todėl patikrina tik dalį eksponatų.“

Nedideliais laikomi iki 30 tūkst. eksponatų sukaupę muziejai. Juose atsakingu asmeniu laikomas vyriausiasis fondo saugotojas. Tuo tarpu didesniuose muziejuose, tokiuose, kaip Vytauto Didžiojo karo muziejus (sukaupta per 222 tūkst. eksponatų), atsakingi už vertybių saugojimą yra rinkinių saugotojai.

Pareikalautų laiko ir lėšų

R.Senapėdis skeptiškai vertina Finansų ministerijos sprendimą, kad muziejai privalo įkainoti saugomas vertybes ir taip tvarkyti buhalterinę vertybių apskaitą.

„Tik prieš kelerius metus muziejai buvo įpareigoti įvertinti perkamus ar dovanų gaunamus daiktus, – sakė R.Senapėdis. – Ir nors Finansų ministerija reikalauja apskaityti vertybes, tai padaryti labai sudėtinga.“

R.Senapėdis nė neįsivaizduoja, kokių lėšų ir žmogiškųjų resursų prireiktų, jei muziejai būtų įpareigoti per trumpą laiką inventorizuoti eksponatų vertes. „Žmonėms reikėtų viską mesti ir pradėti vertinti eksponatus, – prognozavo R.Senapėdis. – Kaip perskaičiuoti sumas už daiktus, kuriuos muziejai įsigijo prieš kelis dešimtmečius už rublius, o tarpukariu – už vokiškas markes?“ Pasak jo, turi būti aiški metodika ir vertinimas, o tik vėliau galima būtų kalbėti apie praktinį senienų įvertinimą, kuris būtų tik sąlyginis.

Kultūros ministerijos duomenimis, Lietuvos muziejuose sukaupta apie 5,52 mln. eksponatų.

Maždaug pusė gintarų įvertinti

Pasak Palangos gintaro muziejaus vedėjos Vilijos Macienės, muziejuje sukaupta apie 30 tūkst. eksponatų. „Perkant eksponatus, jie turi savo kainą ir pas mus daugiau nei pusė eksponatų yra įvertinti“, – sakė V.Macienė.

Tačiau buhalterinė vertybių apskaita muziejuje netvarkoma. „Neįkainoti yra tik tie eksponatai, kuriuos patys surandame“, – sakė V.Macienė.

Gintaro muziejus yra Lietuvos dailės muziejaus padalinys. Pasak muziejaus vadovo Romualdo Budrio, šalyje nėra patvirtintos metodikos, kaip reikėtų tvarkyti eksponatų buhalterinę apskaitą. „Nesu girdėjęs, kad tokia apskaita būtų ir kuriame nors pasaulio muziejuje“, – sakė R.Budrys. Pasikalbėjus, kad vertę vis dėlto galima nustatyti, R.Budrys jau nebuvo toks tikras, kad pasaulyje nėra eksponatų vertinimo kriterijų ir metodikos. „Apskaičiuojama tik kūrinio vertė tam tikru metu, kai jį reikia apdrausti“, – sakė R.Budrys.

Kultūros ministerijos specialistas R.Senapėdis priduria, kad, skirtingai nuo įprastų daiktų, muziejinių eksponatų vertė kasmet didėja. „Net Saulės akmens vertė vien tik po dviejų pagrobimų jau yra gerokai didesnė nei 850 tūkst. Lt“, – sakė R.Senapėdis.

Nuo vagysčių apsaugo etika

Kultūros ministerijos specialistas R.Senapėdis sakė nenorintis tikėti, kad muziejininkai grobsto valstybės turtą. „Kol kas pasitaikė tik pavienių atvejų, kai grobstant turtą dalyvavo muziejininkai“, – sakė R.Senapėdis. Vienas tokių įvyko sovietmečiu, kai iš Karo muziejaus dingo numizmatikos kolekcija, o Kėdainių muziejuje net direktorė vogė paveikslus, rinkinių knygose klastojusi įrašus.

Lietuvos dailės muziejaus direktorius R.Budrys baisėtųsi, jei eksponatus vogtų muziejininkai. „Nebūtų nieko blogiau, jei eksponatus vogtų muziejininkai“, – sakė R.Budrys. Tai jis pasakė prisiminęs prieš kelis mėnesius Rusijoje kilusį skandalą, kai paaiškėjo, kad iš „Ermitažo“ muziejaus jo darbuotojai 30 metų vogė unikalius eksponatus. „Nuo panašių atvejų Lietuvos muziejai apsaugoti tiek, kiek muziejininkai laikosi etikos“, – sakė R.Budrys.

Kultūros ministerijoje yra tvarkoma speciali byla, kurioje užfiksuoti visi eksponatų dingimo atvejai. Tokių nuo 1991 m. būta apie 40. Dingo per 200 vertybių. „Kai kurios jų buvo sugrąžintos, o kitos – vis dar ieškomos“, – sakė R.Senapėdis.

Vertingiausiais dingusiais eksponatais šiuo metu laikomi 1997 metais iš Salomėjos Nėries muziejaus Kaune dingęs 10 puodelių rinkinys (vertė 10 tūkst. Lt) ir iš Palangos gintaro muziejaus 1998 metais dingęs paveikslas „Audra jūroje“ (10 tūkst. Lt).

Kuriama elektroninė apskaitos sistema

Kad eksponatai yra bent jau sąlyginai įvertinami, „Kauno dienai“ patvirtino Karo muziejaus vadovas G.Surgailis. „Praėjusiais metais muziejus įsigijo eksponatų už 76 tūkst. litų, – sakė direktorius. – Nesvarbu, ar vertybes pirkome, ar jas gavome dovanų, nuo 2003 metų Eksponatų pirkimo komisija įkainoja eksponatus.“

Net dovanų gauta K.Simanavičiaus knyga (išleista XVII a.), kurių Lietuvoje beliko tik keturios, buvo įvertinta 25 tūkst. Lt. „Pas mus vertė nustatyta tik šiek tiek daugiau nei 1 proc. eksponatų“, – sakė G.Surgailis.

Pasak Kultūros ministerijoje muziejus kuruojančio R.Senapėdžio, Lietuvos muziejuose diegiama elektroninė eksponatų apskaita, bet ji kol kas neprieinama viešai. „Ji šiuo metu yra bandoma ir tikimės, kad ateityje bus galima virtualiai pamatyti visų muziejų rinkinių fondus“, – sakė R.Senapėdis. Tačiau jis abejoja, ar prasminga vertinti eksponatus vien dėl įvertinimo.

Vertinimo metodiką turi antikvarai

Kol kas valstybė daugiau daro, kad apsaugotų muziejinius eksponatus nuo vagysčių. Vertybių apsaugos technologijoms įsigyti kasmet skiriama apie 700 tūkst. Lt. Po 2002 metų Saulės akmens vagystės, į Palangos gintaro muziejaus apsaugą buvo investuota 100 tūkst. Lt.

„Tačiau abejoju, ar muziejuose vertybių apskaita yra gera, jei net nežinoma, kokia jų vertė“, – įsitikinęs parlamentaras D.Jankauskas. Jis siūlo Kultūros ministerijai labiau pasirūpinti muziejais ir juose sukaupto turto inventorizacija. „Gali būti, kad tų vertybių yra dingę gerokai daugiau, nei mėginama pateikti“, – sakė D.Jankauskas.

Kultūros ministerija tikina, kad tik tuomet, kai bus parengti muziejinių vertybių apskaitos ir vertinimo metodika, muziejai galės įvertinti saugomas vertybes. „Tačiau tokius teiginius vertinu kaip nenorą dirbti, – sakė D.Jankauskas. – Kodėl tada antikvarai sugeba įvertinti senienas ir net žino, kad kai kurie daiktai kasmet pabrangsta maždaug 10 proc.“

Itin didelį dėmesį siūloma kreipti į dailės kūrinius saugančius muziejus. Manoma, kad kai kurie dailininkų šedevrai atsidūrė privačiose kolekcijose, o jų vietas užėmė kitų dailininkų darbai.

Pasak Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus R.Budrio, šiuo metu Saulės akmuo nėra apdraustas, kaip ir, jo žodžiais, „visos Lietuvos saugyklose saugomos vertybės“.

Muziejuose eksponuojama tik apie 5 proc. visų fonduose sukauptų vertybių.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.