Uostui kliūva Klaipėdos vandenvietė

Dėl Klaipėdos uosto plėtros svarstoma idėja pertvarkyti pietinės miesto dalies vandenvietę taip, kad vanduo iš Minijos atitekėtų vamzdynais.

Klaipėdos uosto naudotojų jau seniai kuriamus planus prie Jūrų perkėlos terminalo statyti logistikos centrą stabdo ten esančios miesto trečiosios vandenvietės, naudojančios gruntinį bei Vilhelmo kanalo vandenį, aplinkosaugos reikalavimai.

Vandenvietė aprūpina geriamuoju vandeniu pietinę miesto dalį nuo Danės upės. Jo vartotojams patiekiama apie 22 tūkst. kub. metrų per parą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas pasisako už tai, kad miesto poreikiams atitenkančios uosto teritorijos miesto centre būtų kompensuojamos kitais laisvais sklypais.

„Neteko girdėti, kad kur nors pasaulyje uostas būtų mažinamas dėl miesto statybų. Taip, uostai iškeliami iš senamiesčių, bet tik po to, kai sukuriamos naujos plėtros zonos. Užstatant laivų remonto įmones gyvenamaisiais namais, Klaipėdos uostą tikslinga plėsti į pietus, palei Smeltės pusiasalio marių pakrantę, jeigu būtų mažinama Klaipėdos kanalo sanitarinė zona”, – mano Dobilinskas.

Į kanalą atitekantis Minijos vanduo siurbiamas į vandenvietės teritorijoje esančius filtrus, dezinfekuojamas ir apdorojamas chemiškai. Iš švaraus vandens talpyklų jis tiekiamas vartotojams. 2003 metais ten buvo įrengta automatinė vandens gerinimo įranga, kainavusi valstybei per 10 mln. litų.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo” generalinis direktorius Leonas Makūnas mano, kad uosto poreikis siaurinti kanalo sanitarinę zoną ir švaraus vandens tiekimas – suderinami dalykai.

„Dar 1996 metais, nagrinėjant, kaip pagerinti Klaipėdos geriamojo vandens kokybę, tarp kelių variantų buvo analizuojamas ir vandens padavimo iš Minijos požeminiais vamzdynais būdas. Susisiekimo ministerijos vadovybės prašymu nustatėme, kad techniniai pertvarkymai kainuotų 59 mln. litų”, – LŽ sakė Makūnas.

Jo teigimu, išoriškai Vilhelmo kanalas atrodytų taip, kaip dabar, tačiau vandenį tiekiant vamzdynu vandenvietės sanitarinė zona neperžengtų įmonės teritorijos ribų.

„Uostas turi tvirtai apsispręsti, ar pertvarkyti vandenvietę, ar ją iškelti. Kito varianto ankstesnė studija neapėmė, „Klaipėdos vanduo” taip pat jo nenagrinėjo. Bet kuriuo atveju investicijas skirti turėtų tas, kas suinteresuotas plėsti uosto veiklą”, – paklaustas apie galimybę vandenvietę iškelti už miesto ribų aiškino įmonės vadovas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.