Statybų epicentre atsidūrusio seniausio mūsų šalies profesionalaus teatro kolektyvas šaukiasi valdžios pagalbos
Laikinosios sostinės centre, Laisvės alėjoje, įsikūrusio Kauno valstybinio dramos teatro rekonstrukcijos darbai beveik įpusėjo, bet jau akivaizdu, kad Vyriausybės anksčiau skirtų lėšų nepakaks. Ir ne tik todėl, kad per tą laiką daugiau nei dukart padidėjo statybų sąnaudos.
Nemalonios staigmenos
Teatro rekonstrukcijai vadovaujantis žinomas architektas Algimantas Kančas pažymėjo, kad pastatas turi ne tik seną istoriją (čia buvo įsikūręs smetoninis kino teatras, vėliau jis tapo Jaunojo žiūrovo teatru, o nuo 1959-ųjų atiteko dabartiniams šeimininkams). „Tik pradėję realius darbus pamatėme tai, ko negalėjome numanyti. Kai kuriose vietose pastatas tiesiog neturi pamatų, stovi ant smėlio. Senosios konstrukcijos buvo sutvirtintos bet kaip, tad vos pajudinus paaiškėjo, kad griūva perdangos ar sienos tiesiog nelaiko. Taigi projektą teko keisti, perplanuoti”, – LŽ sakė architektas.
Pasak Kančo, jau aišku, kad nemažai staigmenų pateiks ir tolesni darbų etapai. „Dar net neatidaryta scenos dėžė. Žodžiu, nuspėti ar pamatyti kaip rentgenu tikrosios padėties tiesiog neįmanoma”, – teigė projekto vadovas.
Sunku planuoti
Kančas pabrėžė, kad rekonstrukcijos sąmata buvusi pernelyg ekonomiška. „Nelogiška, kai įrangai skiriami vos 3 mln. litų. Už tokią sumą galima tik naujas lemputes įsukti. Kur galima rasti žiūrovo kėdę už 500 litų? Net kino teatruose jos geresnės”, – tvirtino architektas. Anot jo, visiems darbams ir įrangai reikia bent jau 40 mln. litų.
Tačiau kol kas buvo skirta tik 18 mln. litų, jie teatrą pasiekia dalimis, todėl labai sunku planuoti racionalų lėšų panaudojimą.
Pasirašė memorandumą
„Statybos darbai nuo grafiko neatsilieka, tačiau kardinalius sprendimus būtina padaryti kuo greičiau. Suprantama, rekonstrukciją baigti laiku, t. y. 2009-aisiais, pačiomis minimaliausiomis sąlygomis galime, bet kyla klausimas, ar to laukia ir kolektyvas, ir visuomenė? Iškilo dilema: ar miestui reikia reprezentacinės salės, ar rekonstrukcija bus paviršutiniška”, – LŽ sakė teatro vadovė Ina Pukelytė.
Memorandumą, adresuotą premjerui Gediminui Kirkilui, kultūros ir finansų ministrams, vakar pasirašė ir būrys žinomų kauniečių: Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Zigmantas Lydeka, aktoriai Rūta Staliliūnaitė, Algimantas Masiulis, Gražina Balandytė, kompozitorius Vidmantas Bartulis, fotomenininkas Romualdas Požerskis ir daugelis kitų. Iniciatyvą savo parašu parėmė ir miesto meras Arvydas Garbaravičius.
Kultūros ministras Jonas Jučas tikina, kad Kauno valstybinis dramos teatras nebus paliktas likimo valiai. Šiuo metu aktoriai vaidina penkiose aikštelėse, tarp jų – ir naujoje Palėpės salėje, kuri tapo pirmu per rekonstrukciją visiškai baigtu projektu.