Atšilus orams daugiau sulaukiama pacientų dėl nuospaudų, o dabar – dėl kojų karpų. Lyg patvirtindama savo žodžius Klaipėdos apskrities ligoninės 2-osios konsultacinės poliklinikos dermatovenerologė Valdė Lekienė parodė šūsnį pacientų kortelių, kurių skundų priežastis – kojų karpos.
Tiesa, nuospaudos apie save gali priminti ir tokiu oru, ypač jei dėvite nepatogią avalynę ar nesirūpinate kojų priežiūra. Anot gydytojos, kol neskauda, žmonės mažiausiai skiria dėmesio kojų priežiūrai.
Jaunus dažniau kamuoja karpos, o vyresnio amžiaus – nuospaudos. Tačiau gydytoja pastebi, kad šios tarpusavyje dažnai painiojamos. Pasitaiko, kai mama atveda paauglį, tikindama, kad šį kamuoja nuospaudos.
Kojų skausmų priežastis gali būti poodinių venų išsiplėtimas, plokščiapėdystė, nuospaudos, nuotrinos, skausmingi įtrūkimai.
Mūvint nepatogią, siaurais galais avalynę, dėvint aukštakulnius, kai visas kūno svoris užkraunamas pirštams, gali atsirasti riboto raginio odos sluoksnio išvešėjimas – nuospaudos.
Plokščiapadžiams nuospaudos neretai atsiranda paduose, 2-ojo ar 4-ojo pėdos kauliuko galvučių srityje. Spaudžiama nuospauda lyg vinis įsikala į odą, spaudžia kraujagysles, nervus, kartais taip sukeldama nepakeliamus skausmus.
Nuospaudų atsiradimui įtakos gali turėti eisena ir antsvoris, nes stambesnio žmogaus svoris atitenka kojų pėdų sąnariams.
Neretai iš nuospaudų, kojų pirštų sąnarinių liaukučių atsiranda uždegimai – burizitai, o kartais ir pirštų sąnarių pūlingi uždegimai. Tokios komplikacijos atsiranda dėl netinkamos kojų higienos, ligonių troškimo „išpjauti skausmo šaknį” – karpą ar nuospaudą nukerpant nešvariais įrankiais.
Pasak V. Lekienės, komplikuotos nuospaudos gydomos tik gydytojų chirurgų, o paprastas, sausas, galima pašalinti kas mėnesį darant pedikiūrą gydomosios kosmetikos kabinetuose ar grožio salonuose.
Padėti sau galima ir namie
Padėti sau galima ir namų sąlygomis, pasidarant karštą sodos vonelę (1 arbatinis šaukštelis sodos 1 litrui vandens), paskui uždėti kompresą su alijošiumi ar žalios bulvės gabalėliu. Nuospaudai pabalus po karštos vonelės, ji nugremžiama. Odą kasdien reikėtų įtrinti riebiu vitaminizuotu kremu, vazelinu arba 2-3 proc. salicino tepalu.
Gydymui taip pat naudojami vadinamieji pleistriukai, tačiau juos reikėtų naudoti labai atsargiai, apsaugant odą aplink nuospaudą. Priešingu atveju, dėl apdegintos odos gali likti ilgai negyjančios opos, pabrinkimai.
Vaistinėse galima įsigyti specialių kremų kojoms, tačiau, anot gydytojos, jie įkandami ne kiekvieno kišenei.
Minėtos profilaktikos priemonės šiek tiek gali padėti, tačiau jei plokščiapėdystė paveldima iš kartos į kartą, šios priemonės nelabai gelbės, nebent žmogus dar rinktųsi ortopedinę avalynę.
Anot V. Lekienės, norint išvengti chirurgų įsikišimo, susirūpinti reikėtų, kai nuospaudas ima skaudėti.
Pagrindinė sąlyga norint išvengti nuospaudų – patogi ir kojų nevaržanti avalynė, odos grūdinimas kontrastiniu dušu ar vonelėmis. Kojų pirštus patariama pamasažuoti rankomis ar minkštu šepečiu.
Gydytoja siūlo vengti aukštakulnių ir geriau rinktis minkštos odos avalynę.
Karpų migracija
Pėdų karpos – nedideli, ryškiai riboti, į odą įaugę mazgeliai, virš odos iškilę grublėtu speneliniu paviršiumi.
Karpos – virusinis susirgimas, bet pastaruoju metu sėkmingai gydomas skystu azotu. Tiesa, gydymas gana skausmingas.
Karpos yra pavojingesnės nei nuospaudos, nes ant kojų padų esančios karpos gali atsirasti ant rankų, o vėliau – ir ant veido. Per kontaktą jomis galima užkrėsti ir aplinkinius.
Anot V. Lekienės, jaunimas labiau linkęs rūpintis spuogu ant veido nei kojomis. Ji pastebėjo, kad dažnai jaunuolių žiemą vasarą dėvima avalynė – kedai. Mėgėjų juos nešioti kojos neretai kamuojamos įvairių bėdų, tarp kurių daugiausia pasitaiko karpų.