Padidintos rizikos zonoje pacientus gelbsti tik „upsai”

Šiemet daugiau nei valandai dingusi elektra Klaipėdos ligoninių miestelyje medikus gerokai privertė sunerimti. Kai operacijoms jau buvo paruošta keliasdešimt pacientų, dėl gedimo nutrūko elektros energijos tiekimas.

Pasekmės galėjo būti liūdnos. „Sakyti, kad buvo vos vienas žingsnis iki nelaimės, gal būtų ir per žiauru, bet įtampos netrūko”, – teigė Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga.

Jūrininkų ligoninė atsarginio elektros generatoriaus neturi, o dingus elektros energijai gelbsti nepertraukiamo maitinimo šaltiniai, vadinamieji „upsai”.

Tačiau tąkart, dėl gedimo nutrūkus elektros energijos tiekimui, jie jau buvo panaudoti, tad jei avarijos padarinių likvidavimas būtų užtrukęs, nežinia, kuo viskas būtų baigęsi.

Pasak J. Sąlygos, per ligoninės istoriją tai buvo antras atvejis, kai tokiam ilgam laikui nutrūko elektros energijos tiekimas. Jūrininkų ligoninė vien per tą valandą patyrė keliasdešimties tūkstančių litų nuostolių.

Susirašinėjimas užtruko 5 metus

Anot J. Sąlygos, dirbti uostamiesčio ligoninės vadovu yra nemažas išbandymas, nes medikus nuolat egzaminuoja pasikartojantys vėjai ir audros. Tačiau palengvinti darbo sąlygų padidintos rizikos zonoje neskubama.

Kiekvienas elektros mirktelėjimas uostamiesčio gydymo įstaigoms nepigiai atsieina, nes nors elektros energija ir nedingsta, per trumpą mirksnį išsijungia sudėtinga aparatūra, kompiuteriai.

„Kaskart dėl to patiriame ne tik moralinę žalą, bet ir materialinių nuostolių. Kaskart rašome raštus ir kreipiamės į AB „Vakarų skirstomieji tinklai” (VST) administraciją, kad atsakingiau į tai pasižiūrėtų. Bet jie tik rekomenduoja įsigyti atsarginį elektros generatorių”, – sakė ligoninės vadovas.

Tiesa, ligoninėje yra įrengta žiedinė elektros energijos aprūpinimo sistema, tačiau ji ne visada gelbsti.

Po penkerių metų susirašinėjimo su valdžia Jūrininkų ligoninės pagalbos prašymas pagaliau buvo išgirstas ir gydymo įstaigai iš Valstybės investicijų programos skirta pinigų atsarginiam generatoriui pirkti.

Ligoninė jau yra paskelbusi konkursą dyzeliniam generatoriui įsigyti, kuris užtikrins ilgesnį elektros energijos tiekimą nei „upsai”, tad po kelių mėnesių dėl dingsiančios elektros jaudintis nebereikės.

Naujasis pirkinys kartu su papildomais „upsais” atsieis apie milijoną litų.

Generatorius – tik ateities planuose

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos pirminės sveikatos priežiūros centro inžinierius Gintautas Češkevičius sakė, kad jų gydymo įstaiga pasigirti turinti atsarginį generatorių negali, o jo įsigijimas – tik ateities planuose.

„Šiandien esame tik minimaliai apsirūpinę – dingus elektros tiekimui gelbėja „upsai”. Jei turėtume pakankamai lėšų, net nemirktelėję įsigytume generatorių”, – sakė G. Češkevičius.

Pasak inžinieriaus, atsarginis generatorius elektros energija maitina visą pastatą, o „upsai” tik būtiniausias vietas.

Įsigyti atsarginį generatorių Palangos gydymo įstaigai kainuotų apie 120 tūkst. litų. „Upsai” atsieina kur kas pigiau: priklausomai nuo laiko trukmės, kuriai jie aprūpina elektros energija, jų kaina svyruoja nuo vieno iki devynių tūkstančių litų.

„Senuką” pakeis modernesniu

Klaipėdos universitetinė ligoninė jau šį pusmetį senąjį, kelintą dešimtį skaičiuojantį generatorių turėtų pakeisti naujesniu ir modernesniu.

„Dabar turimo rusiško dyzelinio generatoriaus tėra tik vardas. Vien jį paruošti reikia kelių valandų”, – neslėpė ligoninės vyriausiasis gydytojas Vincas Janušonis.

Nors ir peikiamas, visgi prireikus „senukas” gelbsti situaciją. Taip nutiko ir sausio mėnesį, kai elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs daugiau nei valandai. Tačiau jei situacija būtų užtrukusi, nežinia, kaip viskas būtų susiklostę.

Kiek ligoninei kainuos naujasis pirkinys, anot vyriausiojo gydytojo, komercinė paslaptis. V. Janušonis tik prasitarė, kad nedidelę pinigų dalį – 60 tūkst. litų – skyrė AB „VST”, o likusia pinigų suma teko rūpintis patiems.

Ligoninės vadovas patikino, kad naujasis generatorius atsipirks per pusantrų metų.

Saugo „upsai” ir sutartis

Kad pinigų paieška nėra toks paprastas dalykas, turėtų įtikinti Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo gydymui Zigmo Juzumo žodžiai.

„Vien ligonių gydymui skirtų pinigų niekaip neužtektų, tad esame priversti suktis. Jau esame pasidarę kaip biznieriai”, – taip kalbą apie generatoriaus įsigijimą pradėjo pokalbininkas. Jis sakė, kad naujasis generatorius, kuris dar laukia savo eilės pradėti dirbti, buvo nusipirktas iš Valstybės investicijų programos skirtų lėšų.

Naujasis dyzelinis generatorius, kai bus paruoštas, elektros energija aprūpins ne tik visą ligoninę, bet ir naująjį ligoninės korpusą.

Kol kas ligoninė tenkinasi turimais „upsais”. Nuo netikėtumų ligoninę saugo ir sutartis su VST, kurioje numatyta, kad tiekėjas ligoninės be elektros energijos negali palikti ilgiau nei 3 minutėms.

Atkreipė Vyriausybės dėmesį

Nesenas įvykis Joniškio ligoninėje dar kartą priminė apie atsarginių elektros generatorių problemą šalies gydymo įstaigose.

Joniškyje susiruošus operuoti 28 metų vyrą, dingus elektrai, sustojo dirbtinis plaučių ventiliavimo aparatas. Pacientas iš narkozės būsenos buvo išvestas pasišvietus mobiliuoju telefonu.

Nespėjusi prasidėti operacija vos nesibaigė liūdnai, nes Joniškio ligoninė neturi atsarginio elektros generatoriaus.

Po šio įvykio Seimo narys Eligijus Masiulis raštu kreipėsi į ministrą pirmininką Gediminą Kirkilą ir sveikatos apsaugos ministrą Rimvydą Turčinską, prašydamas išsiaiškinti bei įvertinti visų šalies gydymo įstaigų būklę ir jų galimybes teikti medicinos paslaugas, sutrikus elektros tiekimui.

Esant būtinybei E. Masiulis Vyriausybę ragina, kad reikalingos lėšos elektros generatoriams įsigyti ir sumontuoti Lietuvos gydymo įstaigoms būtų numatytos patikslinant šių metų šalies biudžetą.

Prieš porą metų įvykus elektros tinklų avarijai vienoje iš Vilniaus ligoninių operaciją chirurgams teko baigti pasišviečiant žibintuvėliais.

Prieš 15 metų Santariškių ligoninėje dingus elektrai mirė žmogus. Elektros energiją tuomet išjungė nusprendęs papokštauti vyras.