Melnragės paplūdimyje jau savaitę guli po audrų jūros išmestos senovinio laivo liekanos. Uostamiesčio mokslininkų manymu, tai įdomus ir vertingas XVII-XIX amžiaus jūrinio paveldo objektas, tačiau kol kas jo likimą sprendžia tik jūros bangos.
Atlikti išsamią mokslinę netikėtos jūros dovanos ekspertizę mokslininkams trukdo stiprus Baltijos bangavimas. Tačiau ir pirminiai duomenys bei spėlionės apie senovinį laivą – prieštaringi ir intriguojantys.
„Tai XVII-XVIII amžiaus burinis ąžuolinis laivas, nes tuo laikotarpiu mediniai laivai buvo tvirtinami mediniais kaiščiais, kurie puikiai matyti nuo kranto”, – įsitikinęs Vytautas Pašinskas, Lietuvos jūreivystės kolegijos navigacijos katedros dėstytojas bei Jūrinio paveldo išsaugojimo paramos fondo steigėjas.
Pokalbininkas spėja, jog išmestasis fragmentas gali būti XVIII amžiaus ties Memelio uostu per audrą sudužusio ir nuskendusio burinio laivo, kuris gabeno iždą iš Revelio (tuometinis Talinas) į Stokholmą.
„Laive buvo 4 statinės su pinigais, kuriuos jūra iki šiol dažnai išmeta ties Melnragės moterų pliažu”, – intrigavo V. Pašinskas.
Pokalbininkas atkreipė dėmesį, jog jūros lobis neapaugęs kriauklėmis. Tai reiškia, jog jis buvo užneštas smėliu, kurį pakėlė stipri audra.
Lietuvos jūreivystės kolegijos dėstytojas rūpinasi, kad jūros išmesta jūrinio paveldo vertybė būtų ištraukta ir išsaugota. „Užtenka vienos lentos, kad pastatytum senovinio laivo kopiją, kuri bus laikoma originaliu laivu vien dėl tos lentos. Panaudojus šį jūros išmestą fragmentą, istorinius duomenis bei brėžinius, būtų galima pastatyti originalų to laikmečio burlaivį”, – tikino V. Pašinskas.
Klaipėdos universiteto rektorius, povandeninės archeologijos specialistas prof. Vladas Žulkus tikino, jog Baltija išmetė įdomią buvusio prekybinio laivo liekaną.
„Tai apie 20 metrų ilgio, 8 metrų pločio laivo dugnas, padarytas iš pušies medžio. Žvejybiniai laivai tokie dideli nebuvo. Greičiausiai tai XIX amžiaus, gal senesnio, laivo fragmentas”.
Pokalbininkas sakė, jog žinomi 5 atvejai XIX amžiuje, kai ties Klaipėdos uostu dužo mediniai laivai, vienas sudužo XX amžiaus pradžioje. „Gali būti, jog tai tų laivų detalė, tačiau tai reikia įrodyti. Reikia tiksliai išmatuoti šį radinį, ieškoti kitų laivo detalių jūros dugne bei duomenų apie juos. Kol kas informacijos turime labai mažai. Žinome, jog Baltijos dugne ties Klaipėda yra kelios dešimtys nuskendusių laivų, tarp jų – gal du laivai, datuojami XVI-XVII amžiumi”, – sakė V. Žulkus.
Mokslininko nuomone, šio jūrinio paveldo objekto vieta – Mažosios Lietuvos istorijos arba Lietuvos jūrų muziejuje.
Pastarojo muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius sutiko, jog radinys vertas atsidurti muziejuje, tačiau kol kas neįsivaizduoja, kaip tai padaryti.
„Muziejuje yra smulkių įvairių laivų detalių, tačiau toks stambus radinys – pirmas. Melnragės krante esantis burinio laivo priekinio borto fragmentas yra 17 metrų ilgio, 5-6 metrų pločio ir sveria apie 3-4 tonas. Gali būti, jog šios liekanos – 1824 metais per audrą nuskendusio motorinio vokiečių burlaivio”, – sakė specialistas.
R. Adomavičius tikino, jog šiuo metu ieškoma galimybių, kaip jūros lobį iškelti. „Tačiau radinys didelis ir sunkus. Privažiavimo kelio į pajūrį tinkamam transportui nėra. Jeigu gabentume barža, laivo fragmentą reikėtų toli tempti, nes Melnragėje – sekluma. Tikimės, kad surasime būdą, kaip išsaugoti vertybę”, – užtikrino R. Adomavičius, tačiau nepaneigė galimybės, jog stipri audra gali pasiglemžti įdomybę atgal į dugną.