Žiemą, kai taip trūksta spalvų ir šviesos, daugelio namų ir biurų aplinką sušildo ciklamenai – spalvotos žiemos gėlės. Šių gėlių lapai žali, margi, turi baltą arba sidabrinį raštą, o žiedynai iš tolo šviečia įvairiomis spalvomis.
Bendrovės „Žiežmarių gėlės” agronomė Virginija Budrevičienė, jau 35 metus auginanti ciklamenus, pasakojo, kad jie nėra labai reiklūs augalai. Tačiau šios Vidurio Rytų kilmės namų puošmenos turi tam tikrų auginimo ypatumų.
Gaiva ir vėsa – priežiūros paslaptis
Ciklamenai auga iš svogūnėlių, vadinamųjų bulvyčių, todėl labai svarbu jas laistant nepadauginti vandens, kad augalai nesupūtų. Laistyti patariama tik žemę vazonėlyje, neliečiant lapų. Pilti galima ir į lėkštelę, tačiau vanduo joje turėtų neužsilikti ilgiau kaip pusvalandį. Likutį geriau išpilti.
Šiems augalams tinkamiausia 10-15 laipsnių šiluma. Tuomet jie ilgiau džiugina savo žiedais. Jei ciklamenai laikomi patalpose, kuriose labai šilta, oras sausas, augalai „ištįsta”, lapai ima leipti, pasidaro nebe tokie gražus ir patrauklūs.
V.Budrevičienė primena, jog tiesioginių spindulių šioms gėlėms nereikia, jie tiesiog pražūtingi. Ciklamenai puikiai gali augti ir ant vėsių šiaurinių palangių. Tik žiemą reikia apsaugoti juos nuo skersvėjų, šalto oro gūsių per orlaides. Šių augalų taip pat nepatariama statyti arti radiatorių. Svarbiausia – gaivi vėsa ir saikinga drėgmė.
Įvairovė
Vienų ciklamenų žiedai mažesni, kitų – didesni. Augant gėlės svogūnėliui kasmet akį džiugina vis gausėjantis jo žiedynas. Be to, šis augalas būna įvairaus dydžio. Standartinių veislių ciklamenai užauga iki 30 centimetrų aukščio, tarpinių – apie 23, o žemaūgiai siekia vos 15 centimetrų.
Lietuvoje galima išvysti įvairių atspalvių ciklamenų, pavyzdžiui, raudonais, violetiniais, baltais ar gelsvai rausvais žiedais. Skiriasi ir jų forma. Vienų žiedai būna platūs, kitų – susiglaudusiais žiedlapiais, dar kitų – garbanotais krašteliais.
Žydi žiemą, miega vasarą
Žiema – pats tinkamiausias metas mėgautis ciklamenų grožiu, mat jie žydi nuo rudens iki ankstyvo pavasario. Agronomė V.Budrevičienė sako, jog nevalia pamiršti šių augalų ir „poilsio” laikotarpiu. Gėlėms nužydėjus reikia leisti joms pailsėti. Mažiau laistyti – ramybės laikotarpiu tik tiek, kad gumbasvogūniai nesusiraukšlėtų. Kai lapai nuvysta, vazonus geriau išnešti į vėsią vietą, tarkim, į lauką, ir laikyti beveik sausus iki vidurvasario.
Ciklamenus galima persodinti, tik būtina palikti paviršiuje pusę gumbasvogūnių. Sodinti galima ir lauke – pavėsyje arba tiesiog įkasti į žemę su vazonais. Vasarą šie augalai laistomi saikingai, minimaliai tręšiami trąšomis su mikroelementais. Na, o į kambarį vazonai sunešami rudenį.
Ciklamenai geriau auga puriame, derlingame dirvožemyje. Jiems tinka velėninės, lapinės, kompostinės žemės ir smėlio mišinys.
Gėlės „taikdarės”
Augalai gyvina ir puošia namus, valo ir drėkina orą, sugeria kenksmingas medžiagas. Kai kurie mokslininkai įsitikinę, kad kambarinės gėlės veikia žmogaus nuotaiką, ramina arba suteikia trūkstamos energijos.
Ciklamenai skleidžia džiaugsmą, gerina nuotaiką. Šios gėlės dar vadinamos „taikdarėmis”, nes nuo jų sklindanti energija stiprina bendravimą, skatina taikiai spręsti konfliktus. Todėl primename, jog ciklamenas gali būti puiki dovana artimam žmogui. Be to, šių augalų žiedai puikiai tinka puokštelėms. Tik žiedkočius reikia ne nupjauti, o išsukti iš gumbo, kad ilgiau žydėtų.
Manoma, jog ciklamenai aktyvina širdies darbą ir kraujotaką, gerina širdies ritmą, guodžia tuos, kurie jaučiasi vieniši arba nemylimi.
Saunu !