Malonumas pozuoti

Nuoga moteris. Neprieinama. Pasiekiama tik žvilgsniu. Vaizdas ir emocijos.

Ji nusirengia ir klausosi nurodymų: „Atsisėsk, pasuk galvą, rankas padėk šalia, ištiesk nugarą, žiūrėk į mane. Puiku! Nurimk, dirbam!“

Moteris prieš molbertą. Akis į akį su menininku. Kūnas, spalvos, teptukas. Įkvėpimas, polėkis ir potėpiai. Jaunystė ir moteriškumas taps amžini. Drobėje.

Universiteto auditorijose, dailininkų studijose ir dirbtuvėse toks vaizdas įprastas šimtmečius ir šiomis dienomis. Visada yra moterų, kurias vilioja galimybė tapti menininko pozuotoja – mūza, įkvėpimo šaltiniu.

Ieškojo per laikraštį

Šią savaitę dienraščio „Klaipėda“ skelbimų skiltyje pasirodė skelbimas, kviečiantis 25-40 metų moterį tapti aktų pozuotoja.

Pozuotojos ieškojo Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dailės katedra.

Paskambinus ir pasiteiravus, kokį darbą ir atlygį už jį žada menininkai, pasirodė, kad už kelių valandų pozavimą keliskart per savaitę siūlomas kuklus – 300 litų per mėnesį – atlygis.

Sekretorė patikino, kad pozuoti bus šilta, o auditorijoje nuogą kūną pieš ir tapys nedaug studentų. Šiuo metu katedroje studijuoja apie trisdešimt studentų, daugiausiai – merginos.

Kaip „Klaipėdai“ pasakojo Dailės katedros vedėjas docentas Linas Julijonas Jankus, į skelbimą atsiliepė vos kelios moterys. Tačiau jau kitą savaitę trisdešimtmetė klaipėdietė pradės pozuoti studentams.

Rasti sunku

Pasak L.J.Jankaus, surasti gerą pozuotoją – nelengva.

Pirma, universitetas jai gali pasiūlyti palyginti nedidelį užmokestį. Pozuotojai yra skirtas vienas etatas, o kad studentai galėtų analizuoti ir piešti bent dviejų skirtingų kūnų formas, jis yra „perskeltas“ per pusę ir vienu minimaliu atlyginimu turi dalytis dvi Dailės katedros pozuotojos.

Antra, tobulų formų moterį retai pavyksta prišnekinti pozuoti.

Anot L.J.Jankaus, viena neva erotiniu masažu užsiimanti moteris jam yra prisipažinusi, kad daug paprasčiau už pinigus apsinuoginti prieš vyrą ir su juo mylėtis, nei atverti savo kūną kelių dešimčių akių apžiūrai.

„Pozuoti aktui moterims atrodo labai intymu. Sutinku su jomis. Kiek pas mus dirbo pozuotojų, visos buvo susijusios su menu ir suprato viso to prasmę, – tikino jis. – Atverti savo kūną ir kelias valandas būti nuogai, kai bent dešimt žmonių gali apžiūrėti kiekvieną tavo kūno lopinėlį, moterims atrodo labai sudėtinga, nepažįstama, tačiau kai kurias tokia patirtis vilioja.“

Pasak L.J.Jankaus, šią savaitę į darbą priimta nauja Dailės katedros pozuotoja dar neturi darbo patirties, tačiau jos tikroji profesija artima menui, todėl greičiausiai problemų neturėtų kilti.

Derlingumo kultui

Seniausi skulptūriniai aktai rodo, kad akto žanras atsirado beveik kartu su pačiomis meno užuomazgomis ir iš pradžių buvo susijęs su magiškais derlingumo kultais.

Nuogo kūno aktas ypač paplito senovės Graikijoje. To laikotarpio aktai ilgiems laikams tapo tobulo kūno ir dvasios grožio pavyzdžiais.

Tam tikrose epochose akto žanras rėmėsi tipiškais siužetais ir motyvais. Graikijoje buvo vaizduojami dievybių ir mitinių herojų atvaizdai. Krikščioniškajame mene – Adomas ir Ieva, Samsonas ir Dalila.

Naujųjų laikų mene šalia tradicinių siužetų atsirado aktams pozuojančių modelių. Kiekvienos epochos aktų tendencijos atspindi grožio suvokimą, iš dalies – lytinės moralės pokyčius.

Žavisi klasikais

Docentas L.J.Jankus labiausiai žavisi klasikų tapybos darbais. Jam įspūdingiausi nuogo moters kūno aktai – Sandro Botičelio „Veneros gimimas“, Rembranto „Danaja“, kai kurie Fransisko Gojos, Klodo Monė darbai.

Manoma, kad F.Goja buvo pirmasis europietis, apie 1800 metus pavaizdavęs moters gaktos plaukus savo paveiksle „Nuogoji Macha“.

Tačiau Rubenso aktai, kuriuose dažniausiai vaizduojamos apkūnios moterys, L.J.Jankui – atgrasūs.

Dailininkas prisiminė, kad tarybiniais laikais parodoje Rygoje matė vieną F.Gojos nutapytą aktorės portretą, kuris jam padarė daug didesnį poveikį nei apnuogintas kūnas.

„Moters esmė ten buvo tokia atvira, daug nuogesnė, nei ji būtų buvusi nusirengusi. Jos akys buvo tokios seksualios, žvilgsnis taip traukė, atrodė, kad paskui tokią moterį gali eiti į pasaulio kraštą“, – atviravo docentas.

Kartoja kūrėją?

L.J.Jankus dienraščiui sakė, kad visiems meną studijuojantiems studentams žmogaus kūno studijos praktikoje – būtinos.

„Man atrodo, kad visi menininkai visais laikais, tapydami nuogą moterį, bandė ieškoti, įminti gyvybės paslaptį. Ieškojo, bet taip ir nerado atsakymų. Nors būta ambicijų potėpiais, piešiniu tarsi atkartoti aukščiausio kūrėjo darbą, tačiau iki galo nė vienam to padaryti nepavyko“, – svarstė menininkas.

Docentas yra įsitikinęs, kad sėkmingi kūriniai gimsta tuomet, kai darbo procese dalyvauja ne tik menininkas, bet ir modelis.

„Iš tiesų pozavimas menininkui yra labai gilus, neapčiuopiamas ir sunkiai įvardijamas procesas. Tarp pozuotojo ir dailininko turi įvykti kažkokia alchemija – tu pagauni moters esmę, jos nuotaiką, žvilgsnį, tikrumą ir tave įkvepia ne kūnas, o kažkas kita – tai, kas įvyksta tarp judviejų“, – pasakojo L.J.Jankus.

Jaučia malonumą

Dailės katedros vedėjas taip pat mano, kad dažniausiai pozuotojos jaučia malonumą, kai dalyvauja meno kūrimo procese.

„Man atrodo, kad tai visiškai natūralu, kai moteris pati žavisi savo kūnu ir leidžia juo žavėtis kitiems. Moteris gali mėgautis, kad jos kūnu vaikščioja daugiau ar mažiau susižavėję žvilgsniai. Galbūt tai ir narcicizmas, bet tai ir labai moteriška“, – sakė jis.

Pats L.J.Jankus yra nutapęs puikų savo antrosios žmonos aktą.

„Abu su sūnumi dabar džiaugiamės, kad užfiksavau mamą. Jos jau nebėra šiame pasaulyje, tačiau jos kūnas ir kai kas daugiau – įamžinta visiems laikams, – prisipažino jis. – Man pačiam tapyti nuogą moterį labai įdomu. Kaifas teptuku vaikščioti drobe ir apčiuopti formą. Ima atrodyti, kad teptukas pats slysta, potėpiai patys vienas ant kito lipa ir lipdo kažką daugiau nei vien tik kūno atvaizdą“, – sakė dailininkas.

Menininkas svarstė, kad vienintelė galimybė pavaizduoti žmogaus sielą yra vaizduoti jo kūną. Juk siela yra kūno dalis ir siela pirmiausia reiškiasi per kūną. Svarbu vaizdas ir kaip jį suvoksi bei pateiksi.

„Viena pozuotoja man yra pasakojusi, kad po keliolikos pozavimo minučių ji nebesijaučia nuoga prieš auditoriją. Modelis įsitraukia į vyksmą, jos kūnas ima spinduliuoti ne tik seksualumą, bet ir kažką daugiau, užgimsta tam tikros emocijos, pozuotoja ima jaustis meno, kūrybos proceso dalimi, tikrąja dalyve. Be to, moterys ir įprasmina save per savo kūno įamžinimą. Juk daugelis jų suvokia, kad kūno grožis neamžinas“, – pasakojo L.J.Jankus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Įvairenybės su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.