Zapyškio šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje šeštadienį buvo rodomas kinas. Ant bažnytėlės sienos pademonstruoti lietuviškų kino filmų fragmentai tapo aktorės Doloresos Kazragytės kūrybos vakaro desertu. Kūrybos vakarų ciklą „Amžininkų portretai” sumanė Zapyškio kultūros centro meno vadovas, teatro režisierius Rolandas Atkočiūnas.
Tai buvo antrasis ciklo renginys. Iš viso jų ketinama surengti 12, kas mėnesį – po vieną. „Amžininkų portretai” – tai visus metus truksiančio kino, muzikos ir literatūros festivalio „Metai ir viena para” šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje sudėtinė dalis.
Ciklą pradėję aktoriaus Liubomiro Laucevičiaus kūrybos vakaru, šį kartą rengėjai pakvietė į susitikimą su Doloresa Kazragyte. R.Atkočiūnas paneigė, jog šie kūrybos vakarai – tai noras naujoviškiau pristatyti kiną. „Gera tai, kas užmiršta sena. Norime atgaivinti kadaise buvusį dažną žiūrovų, klausytojų bendravimą su kūrėjais. Manau, kad žmonėms dabar trūksta tokio betarpiško bendravimo. Be to, siekiame priminti lietuvišką kino klasiką”, – kalbėjo R.Atkočiūnas. Jo sumanyti kūrybos vakarai Zapyškio bažnyčioje vyksta pagal, galima sakyti, „klasikinį” scenarijų: pristatomas aktorius paskaito poezijos ar prozos, kino kritikas apibūdina jo karjerą kine, užgesinus prožektorius, parodoma ištraukų iš filmų, kuriuose vaidina vakaro herojus. Tada pereinama prie publikos klausimų. Šios vakaro dalies trukmę lemia patys žiūrovai.
Ant Nemuno kranto stovinti gotikinė Zapyškio bažnyčia vietinius ir iš Kauno automobiliais atvykusius meno gerbėjus šeštadienį pasitiko laikinais medžio drožlių plokštės skydais uždengtomis langų angomis. Suėjus visiems vidun, buvo uždarytos ir durys. Nedidelė bažnyčios erdvė virto skęstančia prieblandoje žiūrovų sale. Įsižiebus prožektoriams, šiaurinė bažnyčios siena tapo scena, kurioje pasirodė aktorė D.Kazragytė, o vėliau buvo rodomos ištraukos iš lietuviškų filmų „Riešutų duona”, „Nerami rudens diena”, „Naktibalda”, „Žvaigždžių kasmet mažiau”.
Aktorė, talkinant klarnetistui Valdui Andriuškevičiui, perskaitė ištrauką iš alegorinio Richardo Bacho pasakojimo „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra”, žiūrovų sutiktą audringais plojimais. Nors D.Kazragytė pati kukliai vertina savo karjerą kine ir prisipažįsta esanti teatro, o ne kino aktorė, šeštadienį publika plojo atpažinusi aktorę ant sienos demonstruotų filmų fragmentuose.
Žiūrovų klausimai irgi daugiausiai sukosi apie kiną: apie jo paradinę dalį ir kūrimo užkulisius. Emocingiausiu vakaro akcentu tapo vienos D.Kazragytės kūrybos gerbėjos viešas prisipažinimas, kad ši aktorė jai – gražiausia ir talentingiausia iš visų.
Žilvinė Petrauskaitė