Pakilęs mokestis už automobilių stovėjimą Kauno centre miesto aikštelių kokybei didesnės įtakos neturės
Nuo rugsėjo pirmosios vairuotojai, nenorintys smarkiau papurtyti savo kišenių, turės ilgiau miklinti kojas. Miesto Tarybos nutarimu, kai kurios gatvės bus suskirstytos į tris zonas: raudoną, mėlyną ir žalią. Spalva lems automobilio stovėjimo kainą.
Vieni kauniečiai šį sprendimą palaiko ir džiaugiasi, kad centre sumažės mašinų, o kiti greta stiklainio, į kurį meta pinigus vaiko mokyklinėms prekėms, ant lentynos galvoja pastatyti kibirėlį, skirtą ne rudens gėrybėms, o rinkliavai už automobilio stovėjimą.
Ne visi supranta motyvus
Pastatę automobilį raudonoje zonoje, vairuotojai už valandą turės mokėti tris litus. Šiai zonai priklausys dalis Maironio ir A.Mickevičiaus gatvių bei Vasario 16-osios gatvė. Kitose Centro gatvėse galios 2 litų tarifas.
Savivaldybės įmonės „Automobilių stovėjimo aikštelės” direktorius Algimantas Puidokas teigia, kad šis sumanymas turėtų „išsijoti” vairuotojus: sumažinti norinčiųjų patekti kuo arčiau Laisvės alėjos ir padidinti stovinčių automobilių skaičių „pigesnėse” gatvėse bei Senamiestyje, kur valanda kainuos litą.
Miesto centre gyvenantys žmonės sveikina tokį sprendimą manydami, jog nuo rudens automobilių srautas ir triukšmas atslūgs, išretės „jaunimėlio, kuris atvažiuoja tėvų mašinomis ir garsia muzika mėgina užkariauti merginų širdis”, gretos.
Kiti miestiečiai krapšto pakaušį bandydami suprasti, kokią naudą iš to turės paprasti vairuotojai. „Rinkti pinigus greiti visi. Bet ką už savo litus gauna automobilininkas? Ogi nieko!”, – piktinosi į redakciją kreipęsis kaunietis Romualdas.
Miesto svečiai taip pat pastebi, kad, sustojus prie mokėjimo aparato, automobilio ratas gali įsmukti į duobę, o žiemą išlipus tenka klampoti per pusnynus.
Zonas nuspalvins žemėlapyje
A.Puidokas sako, kad nuo kitų metų pradžios kauniečiai gatvėse išvys didesnę tvarką: „Žmonės turi pajusti, kad moka ne už orą”. Anot įmonės vadovo, nauji tarifai pagausins miesto biudžetą milijonu litų.
„Viską, ką mes surenkame, pervedame į miesto biudžetą. Tačiau nežinome, ar kitais metais gausime tiek, kiek pakils stovėjimo kainos. Žinoma, rūpinsimės, kad ir gatvėms tektų daugiau”, – tikino A.Puidokas.
Pasakodamas apie parengiamuosius darbus „Automobilių stovėjimo aikštelės” direktorius žada, kad jau rugpjūtį įmonės darbuotojai lips į stulpus ir kabins naujas lenteles, pertvarkys ženklus. „Nemažai lėšų pareikalaus nauji kompiuterinės sistemos nustatymai, susiję su skirtingais tarifais. Zonų ženklinimo sistema turi būti aiški ir suprantama ne tik specialistams, bet ir paprastiems vairuotojams”, – tvirtino A.Puidokas ir pabrėžė, jog įmonė daug dėmesio skirs informacijai apie naują tvarką skleisti.
„Galvojam apie specialią skrajutę ar kalendoriuką, kuriame būtų pateikta pakeistos tvarkos schema. Pasitelksime ir žiniasklaidos priemones, kad gyventojai savo akimis galėtų pamatyti, kur tiksliai žemėlapyje yra raudona, žalia ir mėlyna zona”, – planus dėstė direktorius.
Receptas didesnei rinkliavai
Tuo tarpu duobės ir šiukšlės stovėjimo aikštelėse patikėtos Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriui. Gatvių tvarkymui ir remontui miesto Taryba lėšų skiria kasmet. Tačiau, anot gatvių priežiūros specialistų, duobės būtų lopomos greičiau, jei šių lėšų būtų skiriama daugiau.
„Vasario 16-osios gatvę sutvarkėme pernai. Suremontavome ir Maironio gatvę: vieną pusę – pernai, kitą – šiemet. Viena A. Mickevičiaus gatvės pusė dar neblogai atrodo. O kitą teks patvarkyti artimiausiu metu”, – kalbėjo Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Ramūnas Noreika.
Vedėjo teigimu, planuotos 40 procentų didesnės sumos Savivaldybei nepavyks surinkti: „Apmokestinome mažiau, negu norėjome. Iš pradžių tik pažiūrėsime, kaip veikia mūsų receptas. Jei pasieksime norimą rezultatą, po metų kitų praplėsime brangesnes zonas arba dar labiau pabranginsime”.
R.Noreika neatmeta galimybės, jog automobilių stovėjimo problema bus išspręsta kartu su miesto plėtra. „Gal bus pastatytas požeminis garažas po Vienybės aikšte, gal šį klausimą palengvins projektai Nemuno saloje, prie Karaliaus Mindaugo prospekto”, – svarstė R.Noreika.
Duobės nuo pabrangimo nepriklauso
Specialistų teigimu, tiesioginio ryšio tarp gatvių tvarkymo ir lėšų, surinktų už stovėjimą, nėra. „Pinigai skirstomi nuo bendro miesto biudžeto dydžio ir galimybių. Jei prie viso kelių šimtų milijonų biudžeto pridėsime milijoną, bendras prieaugis bus labai nežymus. O pinigų poreikis visada pranoksta biudžetą”, – aiškino R.Noreika. – Jei gatvėms skirs daugiau pinigų, tai tikrai ne dėl to, kad pabranginome stovėjimą”.
Kaune yra apie 2 tūkstančiai mokamų stovėjimo vietų. „Automobilių stovėjimo aikštelėse” dirba 42 darbuotojai. Įmonės vadovas „Kauno dieną” dar kartą patikino, kad, išaugus rinkliavai, darbuotojų nepadaugės.
Pasak A.Puidoko, įmonės žmonės ne tik renka mokestį už stovėjimą. Vadovas paminėjo porą atvejų, kai darbuotojai padėjo pernelyg skubantiems ir išsiblaškiusiems vairuotojams: „Būna, kad žmonės, užrakinę bagažinę, palieka automobilio raktelius spynelėje ir nueina. Kelis kartus tai pastebėję įmonės vyrai skubiai ištraukė raktelius ir saugojo, kol užuomarša grįžo atgal”.
A.Puidokas tikina, kad, gatve vaikštinėjant kontrolieriui, mažiau darbo turi policija: „Manau, kad darbuotojų buvimas šalia apsaugo automobilius. Žinoma, neįmanoma nustatyti, kiek vagysčių išvengiama, tačiau tikiu, kad tai – šiokia tokia prevencija. Mūsų aikštelėse vagysčių beveik nepasitaiko. Na, arba labai retai. Labai…”
Artūras Pučėta