Vakarykštė diena pamaryje gelbėtojams buvo pats darbų įkarštis. Į valdymo punktą iš potvynio zonos vienas po kito plaukia prašymai padėti. Vieniems žmonėms baigėsi vaistai, kitiems – maisto produktai.
Netoli Šilutės esančiame Rupkalvių kaime viduryje apsemtų pievų esančios dvi sodybos atrodo tarsi salos jūroje. Vandenį sukaustė ledas, bet eiti juo pavojinga – įlūžus atsivertų daugiau nei pusantro metro gylis.
Būtent todėl apsemtų sodybų gyventojai priversti tūnoti namuose. Tačiau be gelbėtojų tai nėra lengva – žmonės priversti prašyti jų amfibija laužyti ledus, kad būtų galima valtele nusiirti iki sausumo ir krante pasirūpinti maisto atsargomis bei medikamentais.
Į tos pačios bėdos kamuojamą Šyšos kaimą penktadienį buvo nuplukdyti maisto ir vaistų paketai. Septyni čia gyvenantys žmonės, dauguma – senyvo amžiaus, taip pat buvo likę be atsargų.
Antradienį nuskendo vienas šio kaimo gyventojas, kėlęs valtimi svečią į kitą krantą, tad dabar žmonės prisibijo plaukioti properša. Skenduolis nerastas, o jo gedinčiai motinai 72 metų Stanislavai Šteinienei Kintų seniūnas Antanas Kližentis atvežė vaistų ir maisto. Duonos kaimui dovanojo Kintuose įsikūrusi kepykla.
Moteris guodėsi, kad užtrukus potvyniui pritrūko pašarų karvėms.
Vandens lygis ledui sukausčius Nemuną kol kas nekrenta. Ant Rusnės plento jis tebėra 60 cm. Susigrūdę ledai iš dalies užkimšo upės vagą ir, spėjama, greitai jos neatlaisvins. Upės tėkmė pasuko per pievas.
Dalis vandens plūsta po senuoju prezidento Kazio Griniaus vardo tiltu. Šis tiltas-estakada nepamainomas potvynio metu. Prieš beveik šimtą metų valdžia suvokė tokio statinio reikalingumą ir jį pastatė, o šiais laikais, kai iš įvairių Europos Sąjungos fondų plūsta milijonai, dar vienam tiltui lėšų niekas neparūpina.