Gyvybės draudimo kompanijų Klaipėdoje – devynios galybės, bet nė viena iš jų mieste nesamdo medicinos ekspertų. Ir ne todėl, kad tokių specialistų trūktų – draudikai tvirtina, kad ir Vilniuje jų samdomi ekspertai spėja laiku atlikti visus darbus.
Tuo metu apsidraudę ir nelaimę patyrę klaipėdiečiai turi laukti, kol atsakymas apie žalos atlyginimą ir jos dydį atkeliaus iš sostinės.
Kadangi Klaipėdoje draudikams medikų samdyti, pasak jų, neapsimoka, į sostinę keliauja ne tik būtini žalai atlyginti dokumentai, bet ir žaizdų, pavyzdžiui, lūžio ar rando, nuotraukos, kurios, priklausomai nuo patirtos traumos, daromos ne tik rentgenu, bet ir paprastais fotoaparatais.
Prideda liniuotę
Gyvybės draudimo paslaugomis nepatenkintas klaipėdietis dienraščiui sakė buvęs nemaloniai nustebintas tuo, jog patyrus kūno sužalojimą, sugijusi vieta ir likęs randas buvo nufotografuotas pačių draudikų ir išsiųstas į sostinę ten dirbantiems medikams įvertinti.
„Gaišau laiką, važiavau į kompaniją, po to dar laukiau atsakymo. Ar pelningai dirbančioms bendrovėms taip sudėtinga samdyti medicinos ekspertus pačiame mieste? Kitas klausimas – ar iš nuotraukos įmanoma tinkamai įvertinti patirtą žalą, juk net žmonės nuotraukose atrodo visai kitaip nei gyvenime”, – stebėjosi vyriškis.
Draudikai pripažįsta, jog į sostinę siunčiama vaizdinė medžiaga gali būti ginčytina, bet iškart patikina, kad ir tokio būdo pilnai pakanka patirtai žalai įvertinti.
Jų teigimu, ekspertams siunčiamos tik tokių patirtų sužalojimų nuotraukos, iš kurių apie žalos atlyginimo dydį galima spręsti pridėjus prie sužalotos kūno vietos liniuotę – išmokos suma priklauso nuo to, kiek centimetrų yra randas.
Nė vienas iš kalbintų kompanijų atstovų nepanoro pripažinti, kad jeigu ekspertai dirbtų uostamiestyje, atsakymai klientus pasiektų kur kas greičiau, nes neliktų būtinybės siuntinėti dokumentus ir atsakymo laukti paštu, o ir žaizdas ekspertas galėtų įvertinti be liniuotės pagalbos.
Išmokos nevėluoja
„AE Sampo Elukindlustus” filialo Lietuvoje Klaipėdos atstovybės vadovas Tomas Balkus žurnalistei teigė, jog pagal įstatymą klientui duoti atsakymą apie žalos atlyginimą draudikai privalo per 30 dienų nuo dokumentų išsiuntimo dienos.
Jeigu informacijos per nurodytą terminą klientas nesulaukia, jis gali rašyti skundą Draudimo priežiūros komisijai, o šioji po tyrimo draudikams gali skirti baudą.
„Sampo” gyvybės draudimo kompanijos klientus, anot. T. Balkaus, atsakymas arba išmoka pasiekia kur kas greičiau nei leidžia terminas. Esą būtent todėl net nekilo mintis medicinos eksperto ieškoti uostamiestyje.
Samdyti – per brangu
Kitos gyvybės draudimo kompanijos – „PZU Lietuva Gyvybės draudimas” Klaipėdos regiono vadovė Jolita Šleinienė įsitikinusi, kad samdant specialistą uostamiestyje žalos atlyginimo reikalai nepagreitėtų.
Anot pašnekovės, vis tiek, kilus ginčams ar norint patikslinti informaciją, ekspertas, net ir dirbdamas Klaipėdoje, susirašinėtų su gydymo įstaigomis arba policija.
„Klientas, patyręs traumą, užpildo prašymą, o mes ekspertui siunčiame arba gydymo įstaigos išrašą, arba dokumento kopiją. Vėliau mūsų samdomas specialistas su kliento gydymo įstaiga bendrauja tiesiogiai”, – aiškino J. Šleinienė.
Tai, kad draudikams neapsimoka kituose Lietuvos miestuose samdytis medikų, „Vakarų ekspresui” aiškino ir „SEB VB Gyvybės draudimo” atstovas.
„Lietuva – per maža šalis, įvykių tikrai nėra tiek, kad nesuspėtume administruoti žalos atlyginimo reikalų. Kompanijoms medikų samdymas per brangiai kainuotų, juk jei reikia Klaipėdoje, tuomet reikia ir Utenoje ar Pasvalyje,” – svarstė kompanijos Administracijos skyriaus vadovas Marius Mejeras.
Vilkina gydymo įstaigos
Vis dėlto žalos atlyginimo reikalai kartais stringa. Ir kalti dėl to būna anaiptol ne draudikai. Kompanijos, tuo pačiu ir jų klientai, dažnai susiduria su gydymo įstaigų biurokratija.
Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, gydymo įstaigos išrašą apie patirtą kūno sužalojimą draudimo kompanijoms privalo pateikti per 14 dienų.
Šio termino, bent jau Klaipėdoje, nė viena gydymo įstaiga nėra pažeidusi, tačiau problemų kyla tuomet, kai klientas išmoką pageidauja gauti greičiau.
T. Balkus sakė ne kartą važiavęs į ligoninę prašyti reikalingo dokumento, nes gydytojai atsisakydavo išrašą apie patirtą traumą atiduoti klientui į rankas.
Jis spėja, jog medikai taip elgiasi dėl dviejų priežasčių – žmogiškojo faktoriaus nebuvimo ir pinigų, kuriuos gydymo įstaigoms už dokumentų persiuntimą sumoka draudimo kompanijos.
„Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatyme aiškiai parašyta, kad gydytojai, pacientams prašant, privalo atiduoti visus dokumentus apie jo sveikatos būklę, išskyrus tuos atvejus, kada išrašai gali pakenkti patiems pacientams, bet čia kalbama apie psichikos sutrikimų turinčius žmones. Klientai turėtų žinoti savo teises ir jas ginti”, – tikino ir M. Mejeras.
Baudžia sveikatos draudikus
Per praėjusius metus Draudimo priežiūros komisija tyrė 11 draudikų ir draudėjų ginčus bei vieną skundą.
Dažniausiai ginčai kyla dėl draudimo išmokos nemokėjimo arba per mažos pinigų sumos, kurią gauna apsidraudusieji.
Komisijos specialistė Vilija Petronienė pastebėjo, kad gyvybės draudimo bendrovėse ginčų kyla gerokai mažiau nei tose, kurios užsiima kito pobūdžio draudimais, pavyzdžiui, transporto arba nekilnojamojo turto.
Būtent šias bendroves draudėjai skundžia dėl laiku nesuteiktos informacijos arba vilkinamo žalos atlyginimo. „Skundų sulaukiame nuolat ir ne vieną bendrovę jau esame dėl to nubaudę”, – tvirtino V. Petronienė.
Draudimo bumas
Nepaisant to, kad skundų ir ginčių dėl draudimo išmokų nemažėja, draudimo rinka Lietuvoje auga rekordiniu greičiu.
Pernai metinė pasirašytų įmokų suma pranoko metų pradžios prognozes ir pasiekė beveik 1,5 mlrd. litų sumą. Lietuvos draudimo rinkoje per pastarąjį dešimtmetį toks spartus augimas pastebimas pirmą kartą. Prognozuojama, kad ir šiemet draudimo rinkos tendencijos iškliks.
Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, rekordiniam šuoliui aukštyn labiausiai įtakos turėjo padidėjusios pasirašytos įmokos gyvybės draudime – jos išaugo net 56,5 procento.
Tad šių duomenų fone draudikų kalbos, esą samdydamos medicinos ekspertus ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose, jie patirtų didelių nuostolių, skamba neįtikinamai