Antstoliai kasmet išieško vis daugiau skolų, tačiau skundžiasi, kad dar daug kreditorių kreipiasi į juos dėl itin menkų sumų
Skolų, nesiekiančių 200 litų, išieškojimai sudaro beveik pusę visų antstolių kontorose esančių bylų. Pasitaiko net kuriozinių atvejų, kai valstybinės institucijos kreipiasi į antstolius prašydamos išieškoti vos keliasdešimties centų dydžio sumas.
Reforma pasitvirtino
Per praėjusius metus antstoliai išieškojo 252,5 mln. litų skolų. O tai yra 57,8 mln. litų arba 29,7 proc. daugiau, negu buvo išieškota 2005-aisiais. Vienam antstoliui vidutiniškai teko 1,94 mln. litų išieškota suma.
Į antstolius besikreipiantys kreditoriai dabar atgauna apie trečdalį laiku negrąžintų ar nesumokėtų lėšų. Prieš penkerius metus, t.y. prieš antstolių sistemos reformą, teismo antstoliai užbaigdami vykdomąsias bylas kreditoriams sugrąžindavo tik 9,1 proc. skolų.
„Vienas iš pagrindinių reformos tikslų buvo pasiekti, kad skolos būtų išieškotos kuo efektyviau. Dabar galime pasidžiaugti, kad kiekvienais metais išieškomų lėšų skaičiai vis didėja. Taigi, galima daryti išvadą, kad reforma pasitvirtino”, – vakar pristatydama antstolių veiklos per praėjusius metus rezultatus sakė Antstolių rūmų valdytoja Asta Astrauskienė.
Tačiau ji pastebėjo, kad kol kas antstoliams tenka daug laiko gaišti išieškant menkas skolas, o šis darbas dažnai yra neperspektyvus, nes dalis skolininkų yra socialiai remtini ar net asocialūs asmenys. Dėl įvairių nedidelių baudų išieškojimo į antstolius paprastai kreipiasi teismai, policija ir kitos valstybinės institucijos.
Tikslas nepateisina priemonių
Kaip sakė A.Astrauskienė, pernai mažiausios antstoliams pateiktos išieškoti sumos rekordas buvo 37 centai – delspinigiai už kelias dienas uždelstą įmoką.
„Kai kada pasigendama sveikos logikos. Antstolė, gavusi prašymą išieškoti tokią sumą, ryžosi atsakyti šį prašymą pateikusiai valstybinei institucijai ir paaiškinti, kad vien raginimo sumokėti skolą išsiuntimas registruotu laišku kainuoja 3 litus, bei pamėgino atsisakyti to ieškinio”, – sakė A.Astrauskienė.
Pasak jos, tuomet valstybinė institucija Notarų rūmams apskundė antstolės veiksmus, piktindamasi, jog ne antstolės darbas vertinti, ar 37 centai valstybei yra daug ar mažai. „Tačiau po pokalbio su mumis pavyko užgesinti tas aistras ir išaiškinti, kad išties neprotinga dėl tokios sumos įjungti visą brangų skolos išieškojimo mechanizmą. Kartais reikėtų pamąstyti, ar priemonės adekvačios siekiamiems tikslams”, – sakė A.Astrauskienė.
Anot Antstolių rūmų pirmininkės Ingos Karalienės, kol kas trūksta ir žmonių, skolingų menkas sumas, sąmoningumo. „Žmonės leidžia sau nemokėti mažų skolų. Nors jie žino, kad, antstoliui pradėjus vykdymo procesą, tas procesas bus brangus, tačiau daugelis jų dar nėra įpratę prie atsiskaitymų drausmės ir delsia iki paskutinės minutės”, – pabrėžė I.Karalienė.
Varžytines – į internetą
Antstolių rūmų pirmininkė pareiškė, kad per ketverius metus nuo reformos pradžios išryškėjo daugybė problemų, kurios ne visos dar pakankamai sparčiai sprendžiamos.
Pasak jos, iki šiol neišspręstas antstolių vykdymo išlaidų ekonominio pagrįstumo klausimas. Šiuo metu Teisingumo ministerijoje yra sudaryta darbo grupė dėl įkainių nustatymo, kuriai užsienio ekspertai pateikė kelias alternatyvias įkainių skaičiavimo metodikas.
Tobulintina ir turto pardavimo iš varžytinių tvarka. Anot I.Karalienės, Lietuvoje veikia tam tikra grupė asmenų, kuri pelnosi iš šio proceso žlugdydama varžytines ar kitais neleistinais būdais darydama įtaką jų rezultatams.
„Antstoliai kreipėsi į Civilinio proceso kodekso pataisų rengimo grupę ir pasiūlė šią problemą spręsti vienu iš kelių būdų. Pavyzdžiui, varžytines būtų galima vykdyti teisėjo akivaizdoje, teisme – tuomet šiame procese būtų daugiau skaidrumo. Kitas variantas – atlikti šią procedūrą elektroninėje erdvėje”, – sakė I.Karalienė.
Internete būtų galima skelbti ir tuos antstolių pranešimus, kurių neįmanoma įteikti skolininkams – vieni iš jų paprasčiausiai atsisako priimti tokius pranešimus iš laiškanešių, o kiti negyvena deklaruojamoje vietoje. Vėliau tokie asmenys skundžiasi nebuvę laiku informuoti apie priimtus jiems nepalankius spendimus ir vilkina visą procesą.