Europos Sąjungos paramą ketinama panaudoti steigiant psichikos sveikatos dienos centrus, kurių dar labai trūksta
Kauno apskrityje artimiausiais metais bus įsteigti trys psichikos sveikatos dienos centrai. Vis daugiau žmonių serga psichikos ligomis, todėl didėja šių paslaugų poreikis. Lietuvoje nėra integruotos sistemos, kad šeimoms, kurių nariai serga psichikos ligomis, turi psichikos sutrikimų, būtų teikiamos jų poreikius atitinkančios paslaugos.
Vieta dar neišrinkta
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje sudarytos darbo grupės svarsto 2007-2013 metų Europos Sąjungos paramos paskirstymą sveikatos apsaugos sektoriuje.
„Viena iš krypčių – psichikos sveikatos sektorius, – teigė Kauno apskrities viršininko administracijos gydytojas Henrikas Gintautas Čeida. – Preliminariai skirstant lėšas, atsirado galimybė steigti tris psichikos sveikatos dienos centrus. Reikės apsispręsti, kur jie bus kuriami. Šiuo klausimu dar vyksta diskusijos. Aš pasisakyčiau už šių centrų kūrimą Kaune, kur didžiausia pacientų koncentracija, arba galbūt dviejų centrų steigimą Kaune, o vieno – Kėdainiuose.”
Specialistai atkreipia dėmesį, kad daugėja psichikos sveikatos problemos rizikos veiksnių: nedarbas, skurdas, migracija, politinis nestabilumas, didėjantis benamių skaičius ir kt. Itin psichikos sveikatą žaloja psichotropinių medžiagų vartojimas.
Ryškių psichologinių problemų atsiranda sergant Alzheimerio, degeneracinėmis centrinės nervų sistemos ir kitomis ligomis. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja sergančiųjų psichikos ligomis. Šiems pacientams savo paslaugas siūlo privačiose klinikose bei poliklinikose dirbantys specialistai.
Centras dirba komandiniu principu
Prie visų Kauno poliklinikų įsikūrusiuose psichikos sveikatos centruose dirba specialistų komandos: gydytojai psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, psichikos sveikatos slaugytojos. Į Psichikos sveikatos centrus ateina ne tik sergantieji psichikos ligomis, bet ir tie, kurie turi bendravimo, šeimyninių problemų.
Be medikamentinio gydymo, centruose didžiajai daliai pacientų taikoma užimtumo, meno terapija, sporto bei kitokia veikla – kino terapija, mezgimo, rankdarbių būreliai, kompiuterių raštingumo užsiėmimai, užsienio kalbos mokymai. Centruose lankosi ir nemažai vaikų.
Trims ketvirtadaliams visų Lietuvos vaikų reikia vienokių ar kitokių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.
Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė Zita Bursevičienė tvirtina, kad centro pacientams labai svarbi socialinė reabilitacija.
„Daugėjant psichikos susirgimų, didėja ir pas mus besilankančių pacientų skaičius, – sakė Z.Bursevičienė. – Paskutiniu metu pacientai daugiausiai skundžiasi sezoniniais efektiniais sutrikimais – depresijomis. Jų žymiai gausėja, o ligonių amžius vis jaunėja. Tačiau svarbiausia, kad pastaraisiais metais pasikeitė požiūris į psichikos sveikatos sutrikimus. Žmonės nebebijo psichiatrų, dingo baimė kreiptis į gydymo įstaigą.”
Z.Bursevičienės teigimu, pacientai džiaugiasi, kad Psichikos sveikatos centras yra įsikūręs poliklinikoje: geras susisiekimas, nebereikia važiuoti į S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje įsikūrusią gydymo įstaigą.
Keičiasi požiūris
Psichikos sveikatos centruose veikia terapinės ir savitarpio pagalbos grupės sergantiesiems depresija, neurozėmis, persirgus psichoziniais sutrikimais, išgyvenant psichologines krizes. Labai svarbu, kad žmonės žinotų, kokią pagalbą jie gali gauti ir kad ta pagalba būtų kokybiška.
Specialistai pažymi, kad medicininė pagalba psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms neturi būti dominuojanti. Medikalizacija žmonių sąmonėje labai įsišaknijusi, bet tai nėra pagrindinis kelias.
Slaugytojos, psichologai, socialiniai darbuotojai gali atlikti ikimedicininį darbą, kai žmogui dar nereikia vaistų. Psichikos ligoniams reikia žmogiškos pagalbos daug daugiau nei sveikam žmogui, kuris gali pasikalbėti su savo artimaisiais, draugais ar kaimynais. Psichikos ligoniai dažnai tampa izoliuoti.
Pastaraisiais metais turintys psichikos sveikatos problemų žmonių, ypač jaunų, požiūris į psichikos sveikatą keičiasi. Pacientų apsilankymų psichikos sveikatos centruose padaugėjo keletą kartų. Prognozuojama, jog artimiausiu metu gali būti paskelbta psichikos ligų pandemija.
Nori savarankiškumo
Psichikos sveikatos centrai dalijasi savo patirtimi, apibendrinę ją gali teikti pasiūlymus, kaip pagerinti psichikos sveikatos priežiūros organizavimą. Jų darbo patirtis parodė, kad prevencinės, reabilitacinės priemonės psichikos sveikatos srityje neįmanomos, jei centrai neturi jų veiklai priskirtos teritorijos.
Vyksta diskusijos, kad ateityje Psichikos sveikatos centrai turėtų tapti juridiškai savarankiškomis įstaigomis, nes būta atvejų, kai psichikos sveikatos priežiūrai skirtos lėšos nebuvo naudojamos pagal paskirtį. Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacija netgi buvo kreipusis į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligonių kasą prašydama kontroliuoti, kad psichikos sveikatos priežiūrai skirtos lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį.
„Yra įvairių nuomonių dėl juridinio savarankiškumo. Mūsų centras yra poliklinikos sudėtyje ir dėl to nesiskundžiame, bet ateityje, galbūt po 2-3 metų, galėsime kalbėti ir apie atsiskyrimą. Klaipėdoje, kai kuriuose rajonuose tokie savarankiški psichikos centrai sėkmingai veikia”, – sakė Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė Z.Bursevičienė.
Kauno apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų reorganizavimo ir restruktūrizavimo 2007-2008 metų priemonių plane nebeliko nuostatų, ar psichikos sveikatos centrų struktūra liks tokia pati, kokia yra dabar, ar centrai bus atskirti į atskirus juridinius vienetus.
„Savivaldybė nepateikė savo aiškios nuostatos šiuo klausimu, todėl jo plane ir nebeliko, tačiau jei valstybinėje psichikos sveikatos strategijoje išliks nuostata, kad centrai turi būti savarankiški, tai akivaizdu, kad šio tikslo turėtume siekti. Apsispręsti reikės Savivaldybei, kuri traktuoja, kad turi tik atsižvelgti į valstybines strategijas, o aiškios prievolės joms lyg ir neturi”, – teigė Kauno apskrities viršininko administracijos gydytojas H.G.Čeida.
Jo teigimu, centrams tapus savarankiškiems būtų užtikrinta, kad finansavimas, skiriamas psichikos sveikatos priežiūrai, būtų naudojamas tik pagal paskirtį. „O dabar, kai psichikos sveikatos centrai yra poliklinikų padaliniai, yra galimybė perskirstyti tuos pinigus, nes poliklinika gali nuskaičiuoti administravimo išlaidas ar panašiai, – sakė H.G.Čeida. – Be to, privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos sako, kad jų pacientai, nusiųsti į poliklinikos psichikos sveikatos centrą, ten jaučia diskriminaciją, būna verbuojami persirašyti prie tos gydymo įstaigos. Psichikos sveikatos centrams tapus savarankiškiems, būtų užtikrintos visų pacientų lygios teisės.”