Profesoriaus kolekcija – jau naujuose namuose

Kauno paveikslų galerijoje kol kas įkurdinta tik trečdalis Algimanto Miškinio per 50 metų sukauptų meno vertybių

Profesoriaus Algimanto Miškinio Kaunui dovanota lietuvių dailės kolekcija įkurdinama naujuose namuose – Kauno paveikslų galerijoje. Vakar oficialiai pristatydamas eksponuojamus paveikslus Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis priminė, kad tai tik pirmasis trečdalis profesoriaus miestui dovanojamų meno vertybių. Kita kolekcijos dalis – Rytų, Vakarų dailės rinkiniai bei ikonografija – muziejuje bus įkurdinta vėliau.

Pasigedo planų statyti Parodų rūmus

Dviejose Paveikslų galerijos trečiojo aukšto salėse ir antrojo aukšto koridoriuje įkurdinta A.Miškinio lietuvių dailės kolekcija visuomenei taps atvira nuo pirmadienio. Kolekcijoje dominuoja Kauno meno mokyklą baigusių arba joje studijavusių ir karo nublokštų į Vakarus dailininkų kūriniai. Tačiau yra ir įvairiomis prasmėmis vertingų Vilniaus meno mokyklos atstovų ir senųjų lietuvių dailės kūrėjų paveikslų.

O.Daugelis išskyrė Vilniaus meno mokyklos atstovų Jehudos Epšteino (lig šiol Lietuvos ir Lenkijos muziejų rinkiniuose nebuvo nė vieno šio autoriaus kūrinio) nutapytą „Moters portretą“, Ivano Rybakovo, Ferdinando Ruščico peizažus, Konstantino Gorskio vyro aktą, Juozo Kamarausko romantizuotas istorines akvareles, Kauno meno mokyklos atstovo Adomo Galdiko kompozicijas, vieno svarbiausių Lietuvos prieškario koloristų Petro Kalpoko peizažą, pirmojo M.K.Čiurlionio galerijos direktoriaus Igno Šlapelio, Apolinaro Šimkūno sukurtus portretus. Kaunui dovanotoje kolekcijoje taip pat yra, manoma, vienas pirmųjų Chaimo Sutino kūrinių.

Pristatydamas A.Miškinio kolekciją, Kauno valdžios perduotą saugoti Nacionaliniam M.K.Čiurlionio muziejui, O.Daugelis apgailestavo, kad neatsirado mecenato ir kolekcija nebuvo įkurdinta atskirame pastate. Ta proga direktorius pareiškė pasigendąs drąsesnių miesto valdžios žingsnių naujų Parodų rūmų link. „Kaunui reikia galvoti ne tik apie „Akropolį“ ar Sporto rūmus, bet ir apie naują parodinę erdvę“, – kalbėjo O.Daugelis.

Nutarė nepasiduoti valdininkų abejingumui

Profesorius, kolekcininkas A.Miškinis, vakar pirmą kartą savo kolekciją aplankęs naujuose namuose, prisiminė savo dešimties metų pastangas dovanoti gimtajam miestui ilgai kauptas meno vertybes. Prieš dešimt metų sulaukęs pasiūlymo 50 metų kauptą savo kolekciją parduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui, profesorius apsisprendė ją dovanoti, bet neišvežti iš gimtojo savo miesto. Bandymai įkurdinti A.Miškinio kolekciją buvusiame Italijos ambasados pastate Vydūno alėjoje, kurią Vilniaus muziejininkai būtų įsipareigoję restauruoti, truko ne vienus metus ir galiausiai baigėsi nesėkme. Visi ligšioliniai Kauno merai ir būrys valdininkų tik žadėjo, bet nieko realiai nepadarė. Profesoriui talkinę entuziastai vienas po kito pasitraukė.

Tuo tarpu prieš dvejus metus sostinės meras Artūras Zuokas per tarpininkus perdavė A.Miškiniui kvietimą: „Tegu profesorius atvažiuoja, per mėnesį Vilniuje atidarysime jo vardo galeriją.“ „Bet aš kaunietis, taigi nutariau nepasiduoti Kauno valdininkams“, – savo būseną, kai gimtajame mieste kartais jautėsi vos ne per jėgą peršantis savo vertingą dovaną, prisiminė profesorius.

Anot A.Miškinio, tik dabartinio Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus pastangomis kolekcijos dovanojimo ir perėmimo procesas prasidėjo. 2005 m. buvo pasirašyta Savivaldybės, Kultūros ministerijos ir A.Miškinio bendradarbiavimo sutartis. Miesto Taryba skyrė pinigų Paveikslų galerijos stogui remontuoti, o Kultūros ministerija – moderniai apsaugos sistemai.

Prisiminimų knygoje – paveikslų istorijos

Tą, ką pristatydamas kolekciją apie kiekvieno kūrinio vertę ir ypatybes spaudos konferencijoje intriguojančiai kalbėjo puikus pasakotojas, eruditas O.Daugelis, miestiečiai neišgirs. Nebent užsisakytų specialią muziejininkų ekskursiją. Prie kiekvieno eksponato kabos tradicinė muziejinė etiketė, kurioje bus nurodytas autoriaus vardas, pavardė, kūrinio pavadinimas ir sukūrimo metai. Taigi kol kas A.Miškinio kolekcijos eksponatai daugiau vilios lankytojus, turinčius meninį išsilavinimą. Bent kol kas muziejininkai neplanuoja pateikti išsamesnių, kiekvieno kūrinio sukūrimo aplinkybes pristatančių aprašymų, kurie suintriguotų platesnį ir margesnį miestiečių – profesoriaus dovanos gavėjų – būrį.

O profesorius A.Miškinis vakar prakalbo apie tai, kad planuoja parengti prisiminimų knygą, kurioje papasakos, kaip kiekvienas miestui dovanotas meno kūrinys pas jį pateko.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.