Tą pačią dieną tokia pati tragedija sukrėtė Kauną ir Šiaulius – nusižudė dvylikametis berniukas ir dešimtmetė mergaitė
Pirmadienį viename Žaliakalnio daugiabutyje mama rado nusižudžiusį savo penktoką sūnų. Vos prieš kelias savaites jam buvo suėję 12 metų.
Tragedija įvyko berniuko mamai grįžtant iš darbo. Vienas namuose buvęs vaikas parašė jai SMS žinutę: „Nupirk baterijų.” Taip jau buvo lemta, kad tai tapo atsisveikinimo rašteliu. Nieko kito ką nors paaiškinančio namuose nerasta. Berniuko telefone, peržiūrėjus visas jame likusias žinutes, – taip pat.
Tą patį pirmadienį viename Šiaulių daugiabutyje kita mama taip pat išgyveno analogišką tragediją – rado pasikorusią savo 10-metę dukrą.
Pavėluotas pagalbos šauksmas
Tą pavakarę penktoko mama į namus grįžo vėliau nei įprasta: apie valandą stovėjo eilėje pašte, kol sumokėjo mokesčius.
Atsakymo, kas per tą laiką atsitiko, vakar nežinojo nei tragedijos sukrėsti berniuko artimieji, nei bendramoksliai su pedagogais, nei kaimynai, kuriems pirmiesiems buvo lemta pasidalyti su nusižudžiusiojo mama sunkiai pakeliamu skausmu. Dvylikametis buvo vienturtis.
Prislėgti daugiabučio gyventojai vakar dienraščiui pasakojo pirmadienį, apie pusę šešių vakaro, išgirdę laiptinėje širdį veriantį klyksmą: „Gelbėkite! Padėkite! Kas tai padarė?! Kodėl?!”
Buto, kuriame gyveno jauna moteris su sūnumi, tarpduryje raudojo buto šeimininkė. Ką tik grįžusi į namus, kuriuose buvo tamsu, tačiau veikė televizorius, ji užsidegė virtuvėje šviesą ir sustingo apimta šiurpo. Ant pravirų šalia esančio tualeto durų kilpoje, susisuktoje iš paklodės, kabojo sūnus.
Jį nukabino viena iš atbėgusių kaimynių. Tragedijos liudytojų teigimu, berniukas buvo jau be gyvybės ženklų, tačiau viliantis stebuklo dar kviesta greitoji. Išgirdę, kas atsitiko, Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriai suteikė visą reikiamą rekomendaciją, kokių gaivinimo veiksmų imtis, kol atvyks jų kolegos. Kaimynė teigia dariusi viską, kas buvo liepta. Deja… – berniuko širdies tvinksniais klaidingai palaikytas smarkesnis nei įprasta pačios gaivintojos širdies plakimas.
Atvykę greitosios pagalbos medikai taip pat jau niekuo negalėjo padėti.
Klausimų daugiau negu atsakymų
Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mažamečio mirties priežasčiai nustatyti. Pagrindinė versija – savižudybė: pirminės apžiūros metu jokio išorinio smurto žymių ant 12-mečio kūno neaptikta, į namus grįžusi mama lauko duris rado užrakintas.
„Netikiu, kad tai buvo iš anksto suplanuota savižudybė”, – vakar buvo įsitikinusi viena artimesnių 12-mečio bei jo mamos kaimynių. – Gal jis žaisdamas… netyčia…?”
Visi „Kauno dienos” kalbinti kaimynai vaiką apibūdino kaip labai mandagų, gražų ir švelnų paauglį. Viena jų, prisiminusi, kaip stropiai jis nešiodavo į trečiąjį aukštą iš sandėliuko malkas, apsiverkė. Kadangi 12-metis buvo gražiai nuaugęs, daug kas buvo linkęs manyti, kad jam jau apie 15 metų.
Kaimynams labiausiai kliuvo tai, kad mirties valandą 12-metis vilkėjo tik apatiniais rūbais. Mamos teigimu, jis niekada taip nevaikščiodavo po namus.
Mįslingas, anot pašnekovų, gali būti ir televizoriaus vaidmuo. Ką prieš pat savo mirtį berniukas galėjo per jį išgirsti ar pamatyti, belieka tik spėlioti. Į klyksmą atbėgusi ir televizorių išjungusi kaimynė prisimena tik tiek, kad tuo metu per jį rodytas kažkoks animacinis filmas. Per kokį kanalą, neįsidėmėjusi.
Nesuprastas perspėjimas apie nelaimę
Kaimynų, kurių buto durys – priešais, spėjimu, nelaimė galėjo įvykti tarp pusės penkių ir penktos vakaro. Maždaug tokiu laiku be galo jautrus jų katinas pradėjo lakstyti prie lauko durų.
12-mečio mama gavo iš sūnaus paskutinę SMS žinutę apie trečią valandą, o grįžo į namus apie pusę šešių.
„Galbūt pas jį tą pavakarę buvo atėję kokių draugų, gal visi ką nors žaidė, o atsitikus nelaimei pabėgo – buto durys užtrenkiamos”, – vakar spėliojo sąmoninga penktoko savižudybe nenorintys tikėti jo kaimynai, patys tokias savo prielaidas ir paneigdami: „Tačiau senos statybos mūsų name labai viskas girdisi – niekas negirdėjo jokio durų trinktelėjimo, niekas nematė apie tą laiką ir jokių iš namo išeinančių paauglių.”
Kita prielaida: gal prisižiūrėjęs filmų vaikas sumanė mamą pagąsdinti žinodamas, kada ji paprastai pareina? Juk kažin ar nusprendus išeiti iš gyvenimo prašoma nupirkti baterijų?” – dalijosi savo mintimis su dienraščiu kaimynai.
Pasak liudytojų, po nelaimės dvylikamečio kambarys neatrodė idealiai tvarkingas, tačiau rasti išmėtyti daiktai gali būti tipiški berniuko kambariui. Rastas ir prakąstas batonas, ir pradėtas kabinti medus.
Tėvo šešėlis
12-mečio teta vakar dienraščiui taip pat teigė: „Neįsivaizduoju, dėl ko tai galėjo įvykti. Panašu, kad neatsargiai užsižaista. Dėl televizoriaus? – atsakymą į šį klausimą žino tik jis vienas. Dėl tėvų skyrybų ir galimų problemų pastaruoju metu bendraujant su tėvu? Manau, kad jis turėjo būti apsipratęs, kad tėvai gyvena atskirai – ne prieš metus mano sesuo išsiskyrė.” Teta tvirtino, kad niekada jos sūnėnas nebuvo užsiminęs apie planuojamą tokį baisų poelgį.
Galimas santykių su tėvu pašlijimas – pareigūnų, kaip ir kiekvienu atveju – taip ir šįkart, tiriančių visas įmanomas versijas, prielaida. Neva po paskutinio susitikimo su tėvu berniukas grįžo į namus liūdnesnis nei įprasta. Tačiau taip galbūt atrodo tik dabar, įvykus tragedijai. Nors, kita vertus, 12-mečio tėvai išsiskyrė prieš 7-erius metus.
Kaimynų teigimu, mama paskambino buvusiam vyrui iš karto po nelaimės. Teradusi jėgų paminėti sūnaus vardą ir pasakyti, kas atsitiko. Kaimynų žiniomis, tėvas tvarkingai mokėjo alimentus sūnų auginančiai buvusiai žmonai, kartkartėmis su juo susitikdamas. 12-mečio mama apibūdinta kaip eilinė siuvėja, kuriai sūnus buvo visas gyvenimas.
Žaibas iš giedro dangaus
Kauno centre įsikūrusios gimnazijos, kurioje berniukas mokėsi, direktorė „Kauno dienai” prisipažino nepasakiusi moksleiviams visos teisybės: „Perėjome su pavaduotoja per antrą pamoką visas klases ir informavome, kad gimnazijoje – nelaimė: mirė penktokas. Kiekvienoje klasėje jis pagerbtas tylos minute, o klasėje, kurioje mokėsi, uždegta žvakutė.” Direktorė prisipažino supratusi iš moksleivių veidų, kad jie žino visą baisią tiesą. „Verkia ne tik penktokai, bet ir vyresnieji”, – teigė pašnekovė.
Gimnazijos direktorė guodėsi nerandanti atsakymo į svarbiausią klausimą: „Kodėl?” Klausinėjau visų moksleivių, gal kas ką nors žino, gal turi įtarimų, kodėl penktokas taip pasielgė, – prašiau, kad ateitų pas mane pokalbiui. Niekas nieko. Galbūt tikrai nežino, o gal tebėra šoko būsenos.”
Anot direktorės, nieko negalėjo paaiškinti klasės auklėtojai nei penktoko teta, pranešusi jai apie nelaimę, nei vakar kalbinta mama. Direktorės žiniomis, jokių konfliktų mokykloje ar problemų, galėjusių pastūmėti jį tokiam žingsniui tikrai nebuvo: „Jis buvo judrus, gabus, toli gražu neuždaro charakterio vaikas, pagal mokslo rezultatus – prie vidutinių, tačiau gerai lankantis mokyklą ir tikrai neprobleminis. Šis atvejis – kaip žaibas iš giedro dangaus.”
Tyla, kuria pasakyta viskas
Direktorė teigia kalbėjusi ir su penktoko bendraklase, su kuria jis tą pirmadienio popietę po pamokų grįžo troleibusu į namus. Mergaitė pasakojo, kad viskas buvo kaip įprasta: klasės draugas apie kokius nors baisius ketinimus net nekalbėjo.
„Perverčiau visus dokumentus, su kuriais šis penktokas pernai rugsėjį atėjo pas mus iš pradinės mokyklos, – lyg ir teisinosi direktorė. – Neradau nei žodžio, nei sakinio, galėjusio pranašauti tokią nelaimę. Tėvų išsiskyrimas? O kiek dabar tokių šeimų.”
Gimnazijos direktorė prisipažino pasijutusi tokia bejėgė pirmąkart per visą savo nemažą pedagogės stažą. Jai vadovaujant, šioje gimnazijoje dar nieko panašaus nėra buvę. Neįprasta tyla, vakar tvyrojusia šios gimnazijos koridoriuose per pertraukas tarp pamokų, buvo sunku atsistebėti.
Tragedija Šiauliuose
Tą patį pirmadienį labai panaši tragedija užregistruota ir viename Šiaulių daugiabutyje. Apie devintą vakaro į namus grįžusi mama tualeto patalpoje rado pasikorusią savo 10-metę dukrą.
Ir šiuo atveju greitosios pagalbos medikus kvietė kaimynė.
Teigiama, kad medikai bandė atgaivinti mergaitę dar pusvalandį.
Kada tiksliai įvyko ši tragedija, taip pat neaišku. Įvykio metu mergaitė buvo namuose viena. Jokio atsisveikinimo raštelio nerasta.
Šiaulių policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mažametės mirties priežasties nustatymo. Jokių išorinio smurto žymių ant mažosios velionės kūno pirminės apžiūros metu nerasta.
Teigiama, kad mergaitė buvo grasinusi mamai, kad pasikars, jeigu tėvas negrįš iš užsienio. Pastarasis šiuo metu dirba Ispanijoje. Mažametė su mama dažnai konfliktavo.
Vaikų dvasinė sveikata valstybei nerūpi
„Vaikų linijos” vadovas, psichologas Robertas Povilaitis: „Vaikų dvasinė sveikata labai prasta. Kai tokios būsenos vaikai nesulaukia jokio palaikymo, pagalbos, įvyksta tragedija. Žudomasi, kai susikaupia kažkokios, vaikams, atrodo, neįveikiamos, problemos, kai atsitinka kažkokie neigiamai veikiantys juos įvykiai. Savižudybės kyla iš prastos vaikų savijautos. Savižudybė – tai į save nukreipta agresija, tačiau labai daug ir tokios agresijos, kuri nesibaigia mirtimi, bet kai vaikai žemina kitus vaikus, juos užpuola, kažką agresyvaus jiems padaro. Tokia agresija taip pat gali išvirsti į kraštutinius atvejus. Daugybė vaikų kenčia patyčias ir smurtą.”
R.Povilaitis apgailestauja, kad vaikų dvasinė savijauta iki šiol netapo valstybės prioritetu. Psichologinės pagalbos vaikams poreikis – milžiniškas, tačiau šiai sričiai valstybė lėšų neranda.
„Į kelius, šviesoforus ir panašius dalykus investuojamos milijoninės sumos, o psichologinės pagalbos sistemai finansuoti pinigų vis trūksta, – teigė R.Povilaitis. – Nemanau, kad Lietuvoje – lėšų stygius. Manau, kad tai prioritetų klausimas: nėra suvoktos problemos ir į ką reikėtų investuoti pirmiausiai. Ekonomiškai mūsų šalis gyvena vis geriau, tačiau vaikų ir suaugusiųjų savijauta vis vien išlieka prasta.”
Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Vaikų teisių komitetas Lietuvą, kur savižudybių skaičius vienas didžiausių pasaulyje, ragina organizuoti visą parą dirbančio nemokamo psichologinės pagalbos telefono veiklą. Tačiau ši JTO rekomendacija neįgyvendinta, o psichologinę pagalbą vaikams ir paaugliams teikiančios tarnybos atsidūrė ties išlikimo riba.