S.Dariaus ir S.Girėno sporto kompleksui tampant vis aršesniu ginčų objektu, „Kauno diena” vakar diskusijai sukvietė visų suinteresuotų pusių atstovus
Kauno savivaldybei priklausantį S.Dariaus ir S.Girėno stadioną norėtų perimti Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA), motyvuodama istorinėmis teisėmis į anksčiau jai priklausiusį visą Ąžuolyne įsikūrusį sporto kompleksą.
Arena taip pat rūpi privačiam futbolo klubui „Kaunas”, kurio šeimininkai jai modernizuoti skirtų apie 60 milijonų litų.
Neketina nuošalyje likti lengvaatlečiai, neseniai įkūrę tarptautinį akredituotą treniruočių centrą ir planuojantys vis daugiau aukščiausio lygio varžybų.
Prie apskrito stalo „Kauno dienos” redakcijoje vakar kalbėjosi miesto vicemerė Adelė Echodienė, Savivaldybės administracijos laikinasis direktorius Robertas Stanionis, viešosios įstaigos „S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras” vadovas Vytas Snarskis, Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) senato pirmininkas bei Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) vykdomojo komiteto narys Aleksas Stanislovaitis, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius ir Kauno FBK „Kaunas” prezidentas Gintaras Ugianskis.
Pretendentas – ne vienas
A.Echodienė: „Savivaldybė pirmiausiai turi rūpintis viešuoju interesu ir įvairiomis sporto šakomis. Visi dabar svarstomi stadiono perdavimo variantai nėra savalaikiai.
Tenka pripažinti, kad dabar arenos būklė nėra gera, tačiau negalime išardyti sporto komplekso. Neturime nei sporto rūmų, nei kito stadiono. Miestas ir Vyriausybė per pastaruosius metus jau nemažai investavo į šį kompleksą.
Jis neturėtų tarnauti vien LKKA ar lengvaatlečių poreikiams. Neteisinga būtų jį perduoti ir privačiam futbolo klubui. Dėl to gali nukentėti kitos sporto šakos. Sutartyje visų niuansų nenumatysi.”
G.Ugianskis: „Mes tikrai niekada neprašėme nusipirkti stadiono už vieną litą, kaip kad pastaruoju metu teigiama kai kuriuose dienraščiuose. Raštu kreipėmės į Savivaldybę dėl panaudos sutarties.
Kodėl mums jo reikia? „Kaunas” – 7 kartus Lietuvos čempionas, dalyvauja Europos taurių turnyruose, tarp jų – ir prestižinėje Čempionų lygoje. Klubas didelį dėmesį skiria vaikų futbolui.”
R.Stanionis: „Šis stadionas iš Savivaldybės dotacijų nereikalauja, tačiau privalome galvoti ir apie jo ateitį. Padidintas visuomenės dėmesys ir poreikiai mus verčia būti labai atsargius. Komplekso negalima išskaidyti į atskiras dalis. Dėl šios priežasties LKKA neperdavėme vienos apšilimo aikštės.”
A.Stanislovaitis: „Nereiktų užmiršti, kad sovietiniais laikais šis kompleksas buvo atimtas iš Kūno kultūros akademijos. Deja, nepriklausomoje Lietuvoje kažkodėl negalime susigrąžinti savo turto. Savivaldybėje apėjome visus komitetus – nė vienas prieš, kalbėjomės su visomis partijomis – nė viena prieš. Gavome Švietimo ir mokslo ministerijos raštą, kuriame ji garantuoja užtikrinsianti tos bazės išlaikymą.
Miesto Taryba kažkodėl nepriima sprendimo. Atsiranda vis daugiau kliuvinių ir sąlygų. Pavyzdžiui, buvo tvirtinama, kad centras bus perduotas LKKA po Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionato, tačiau tai nepadaryta.
Be to, mus apgavo. Buvęs vicemeras Erikas Tamašauskas tikino, kad jokių problemų dėl tolimų metimų aikštės nekils. Vis dėlto ji tebeliko laikinuoju statiniu ir mus dabar atakuoja iš visų pusių – išsikraustykite.
Akademija rengia specialistus ne vien lengvajai atletikai ar futbolui, bet dar trisdešimčiai sporto šakų, visai Lietuvai. Nacionalinėje olimpinėje rinktinėje – 80 proc. LKKA auklėtinių. Ar galime įsivaizduoti šiuolaikinę aukštąją sporto mokyklą be stadiono?”
Pasigenda aiškaus verslo plano
R.Stanionis: „Galėtume diskutuoti dėl panaudos sutarties. Tiek LKKA, tiek klubas „Kaunas” piešia gražias stadiono ateities vizijas. Esu pragmatikas, todėl pasigendu aiškaus verslo plano ir konkretaus finansuotojo.
Dar vienas svarbus dalykas – futbolininkai ir lengvaatlečiai susitartų tarpusavyje. Tuo suinteresuota ir Savivaldybė. Jau dvejus metus tęsiasi ginčai dėl stadiono ateities, tačiau nė vieni iš pretendentų šio laikotarpio neišnaudojo efektyviai. Žinome, kad „Kauną” remia Ūkio bankas, o LKKA deklaruoja Vyriausybės paramą. Deja, stinga konkretumo.”
G.Ugianskis: „Savo pasiūlymus pateikėme 2004-aisiais. Kodėl Savivaldybėje jie įstrigo, negaliu pasakyti.”
A.Stanislovaitis: „Prestižiniai tarptautiniai renginiai pritraukia investicijas, kitas pajamas. 2005-aisiais vykęs Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas Kauno biudžetą papildė 12 milijonų litų, įskaičius bazei skirtus bei užsienio turistų išleistus pinigus.
Beje, Kaunas yra vienas kandidatų surengti 2009 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionatą. Tai būtų neeilinis įvykis.”
L.Varanavičius: „Manau, kad futbolo turizmas sudaro 10-15 procentų viso Kauno miesto turizmo. Tačiau Lietuvos futbolo federacija per metus S.Dariaus ir S.Girėno stadione surengia 6-7 tarptautines rungtynes, todėl ji negali diktuoti sąlygų ar kelti reikalavimų.
Reikia turėti galvoje, kad naujais stadionais rimtai susirūpino Marijampolė, Klaipėda, Vilnius. Ketinama sostinės „Vėtros” areną išplėsti iki 8000 vietų. Praeis gal dveji ar treji metai ir S.Dariaus ir S.Girėno stadiono federacijai nereikės. Man, kauniečiui, dėl to apmaudu.”
A.Stanislovaitis: „Kaune nėra kito stadiono, kuris tiktų lengvajai atletikai. Įkūrus tarptautinį akredituotą treniruočių centrą, arenos reikšmė šiai sporto šakai dar labiau padidėjo.”
L.Varanavičius: „Mūsų žiniomis, Savivaldybė planuoja sunaikinti „Inkaro”, „Kelininko”, „Gintaro” ir „Santakos” stadionu, rengiami detalieji planai ten statyti namus. Na, gal Santakoje to neišdrįs padaryti.”
Valdžios pažadais netiki
A.Echodienė: „Už žadamus investuoti 60 milijonų litų „Kaunas” galėtų pasistatyti naują stadioną.”
G.Ugianskis: „Įdomu, kur miesto valdžia pasiūlys sklypą?”
A.Echodienė: „Yra parengtas stadiono tribūnų rekonstrukcijos projektas ir pateiktas Finansų ministerijai. Galbūt jį derėtų koreguoti ir numatyti kitus darbus. Taip pat reikia siekti ir ES fondų paramos bei nacionalinio objekto statuso.”
L.Varanavičius: „Dalyvavau Seime surengtame sporto rėmimo reikalų komiteto posėdyje. Finansų ministerijos atsakymas buvo toks: iki 2013 metų pinigų šiai bazei nenumatyta skirti.”
G.Ugianskis: „Kodėl mes kalbame apie 60 milijonų? Rengdamiesi pasaulio čempionatui vokiečiai suskaičiavo, kiek kainuoja šiuolaikinio stadiono renovacija. Jų duomenimis, vienos sėdimos vietos kaina – nuo 1000 iki 3000 eurų. Tai turėdami galvoje skaičiavome ir mes.
Žiūrėti į šį stadioną ir klausytis pažadų, kad jis kažkada bus remontuojamas, yra nerimta, nes tai girdime ne pirmą kartą. 2004-ųjų pabaigoje buvo atliktas techninis tribūnų tyrimas. O kas pasikeitė?”
V.Snarskis: „2004-aisiais specialistai ištyrė stadiono konstrukcijas. Šis objektas nėra kritinės būklės ir jo nereikia griauti. Buvo nurodyti trūkumai, kuriuos stengiamės ištaisyti. Statybos skyrius prieš pusantrų metų parengė tribūnų renovacijos projektą. Tačiau tai nereiškia, kad dabar kai kurias tribūnas turėtume uždaryti ir neleisti žiūrovų.
Taip pat reikėtų rekonstruoti ir apšvietimo bokštus. Manau, kad visi šie darbai dabartinėmis kainomis kainuotų apie 13-15 milijonų litų. Mes tikrai nežadame uždengti stogo virš stadiono. Pagalbinės patalpos buvo suremontuotos prieš Europos lengvosios atletikos čempionatą. Reikėtų sutvarkyti tik kai kuriuos sektorius. Tai nekainuotų ypač brangiai.”
L.Varanavičius: „Skeptiškai vertinu teiginius, kad miestas savo lėšomis sutvarkys stadioną. Anksčiau to mes net ultimatumais siekėme, tačiau ir praėjusį rudenį per Lietuvos – Škotijos komandų rungtynes pro tribūnų plyšius Lietuvos Prezidentui vanduo už apykaklės lašėjo.
Į areną jau investuota milijonai, tačiau dauguma pinigų – „suvalgyti”. Išskyrus naują švieslentę ir tolimų metimų sektorių, daugiau beveik nieko nepadaryta.”
Ieškos kompromisų
R.Stanionis: „Manau, kad siekdami atnaujinti stadioną turime pasinaudoti visomis galimybėmis. Nesame tiek turtingi, kad galėtume turėti atskiras futbolo ir lengvosios atletikos arenas.
Labai svarbu, kad abi federacijos tarpusavyje susitartų. Jeigu to nepavyks padaryti, Kauno politikai negalės priimti jokių sprendimų dėl stadiono panaudos sutarties. Manau, kad galima rasti kompromisą ir netampyti paklodės į priešingas puses.”
G.Ugianskis: „Neabejoju, kad su lengvaatlečiais galime susitarti ir suderinti savo reikmes.”
L.Varanavičius: „Iš tiesų su LLAF prezidentu Eimantu Skrabuliu tikrai rasime bendrą kalbą, jei neliesime LKKA interesų.”
A.Stanislovaitis: „S.Dariaus ir S.Girėno stadionas privalo tarnauti ne vien profesionaliam sportui. Mes esame pasirengę dirbti su Savivaldybe, kad sporto centrui būtų suteiktas nacionalinis statusas, tačiau akademija nesirengia atsisakyti istorinių teisių į šią bazę.”
V.Snarskis: „Dabar šio komplekso operatorius yra viešoji įstaiga, kuri ir suderina įvairių sporto šakų ir organizacijų interesus. Čia vyksta ne tik futbolo ar lengvosios atletikos varžybos. Vienintelė problema – mes neturime papildomų finansinių šaltinių.”
A.Echodienė: „Jeigu Savivaldybės tarnautojai būtų labiau kompetentingi, dabar stadionas blizgėtų.
Diskusijos kelia įvairių minčių. Svarbiausia, kad šis kompleksas liktų miestui. Kalbame ne tik apie lengvaatlečius ar futbolininkus. Po vienu stogu reikėtų sukelti daugumą miesto sporto mokyklų, kurių auklėtiniai galėtų naudotis šiuo sporto centru.”
S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras
1921 metais Kauno miesto savivaldybė išnuomojo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai žemės sklypą (apie 3,5 ha), kuriame buvo įrengta futbolo aikštė su bėgimo takais.
1936 m. pastatytas valstybinis stadionas, 1939 m. – sporto Halė, kurioje įvyko 3-iasis Europos vyrų krepšinio čempionatas.
1993 m. šis kompleksas pavadintas S.Dariaus ir S.Girėno sporto centru. 2005 m. prieš Europos jaunimo (iki 20 m.) lengvosios atletikos čempionatą įrengta nauja apšilimo aikštė.