„Lietuvos pašto” vadovai nesutinka su Valstybės kontrolės audito išvadomis dėl bendrovės darbo. Pasak jų, Valstybės kontrolės paskelbtame pranešime apie tai, kaip AB „Lietuvos paštas” įgyvendina prieš trejus metus atlikto audito rekomendacijas, be jokių komentarų buvo pateikti pajamų ir sąnaudų duomenys, kurie neatspindi esminių bendrovės veiklos rezultatų ir tendencijų.
Jie pabėžia, kad užtikrindamas klientų poreikius ir siekdamas įsitvirtinti vis labiau liberalizuojamoje pašto paslaugų rinkoje, „Lietuvos paštas” plečia paslaugų pasiūlą nedidindamas paslaugų kainų (universaliųjų pašto paslaugų tarifai nedidinti nuo 1999 metų), vykdo valstybės įpareigojimą visiems piliečiams vienodomis sąlygomis teikti universaliąsias pašto paslauga.
„Lietuvos paštas” negauna kompensacijų už nuostolingą darbą kaimuose, tačiau randa galimybių diegti naujas technologijas (centralizuotoji verslo valdymo sistema, brūkšninio kodo informacinė sistema, elektroninė pasiuntinių pašto siuntų paieškos sistema ir kt.), laipsniškai didinti darbuotojų darbo užmokestį.
„Norėtume dar sparčiau modernizuoti bendrovę, – pripažįsta „Lietuvos pašto” generalinis direktorius Jonas Šalavėjus. – Neramina ir tai, kad vidutinis paštininkų darbo užmokestis, palyginti su šalies darbuotojų, vis dar mažesnis apie 30 proc. Bet dirbame pagal esamas galimybes, nuolat ieškome sprendimų, kurie būtų naudingi ir mūsų klientams, ir bendrovės darbuotojams”.
Didžiąją augančių „Lietuvos pašto” sąnaudų dalį (2006 m. – apie 57 proc.) sudaro darbo užmokestis ir „Sodros” mokesčiai. Ši dalis didės, nes atlyginimai ir toliau bus didinami, siekiant išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujų. Kitų sąnaudų dalis žymiai padidėjo „Lietuvos paštui” tapus akcine bendrove ir perkainojus turimą turtą. 2006 m. ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, palyginti su 2005 m., išaugo beveik 90 proc.
„Lietuvos pašto” vadovybė atkreipia dėmesį į tai, kad realiai Lietuvos paštas buvo pertvarkytas į akcinę bendrovę ne prieš trejus metus, o nuo 2006 m. sausio mėn., ir tik nuo praėjusių metų pradžios atsirado galimybė parduoti nenaudojamą nekilnojamąjį turtą.
Jau yra parengtas nekilnojamojo turto nuomos ir pardavimo aprašas, nustatytas nenaudojamų objektų pardavimo eiliškumas, svarstomi galimi investicijų projektai. Atlikti šiam darbui reikėjo nemažai laiko ir pajėgų.
Parduodant nekilnojamąjį turtą, bus siekiama kuo didesnės naudos bendrovei, todėl nebus priimami skuboti sprendimai. Per vienerius metus, šoktelėjus kainoms nekilnojamojo turto rinkoje, bendra „Lietuvos pašto” nekilnojamojo turto vertė jau išaugo 20-25 proc. Be to, buvo peržiūrėtos patalpų nuomos galimybės ir nustatytos naujos nuomos kainos. Ūkiškas požiūris taikomas ir kitose veiklos sferose.
„Lietuvos pašto” vadovai nesutinka su teiginiu, kad Lietuvos pašte nėra nustatyto funkcinio ryšio tarp Turto valdymo tarnybos ir apskričių paštų. Turto valdymo tarnybos nuostatuose aiškiai apibrėžtos funkcijos: bendrovės turto valdymo politikos formavimas, bendrovės nekilnojamojo turto valdymas, filialų veiklos nekilnojamojo turto eksploatavimo srityje koordinavimas ir kontrolė ir kt. Lietuvos paštas nuosekliai centralizuoja ir optimizuoja valdymą.
Nuostolingai dirbančių paštų pertvarkymas steigiant kilnojamuosius paštus – iš tiesų naudingas bendrovei, bet socialiniu požiūriu labai jautrus ir aktualus procesas. Visi bandymai steigti naujus kilnojamuosius paštus sulaukdavo ne tik kaimų gyventojų, bet ir politikų priešiškos reakcijos. „Lietuvos paštas” taip pat suinteresuotas, kad vykdant paštų tinklo optimizavimą, būtų užtikrinti klientų poreikiai ir neblogėtų darbuotojų darbo sąlygos. Todėl tokiems pokyčiams ruošiamasi itin atsakingai.
Naujų kilnojamųjų paštų steigimo idėja nuolat buvo keliama, bet realių galimybių ją įgyvendinti atsirado tik „Lietuvos paštui” tapus akcine bendrove. Atsižvelgus į Viešojo pašto tinklo charakteristikų reikalavimus, paskaičiavus nuostolingų paštų uždarymo naudą ir įvertinus galimas pasekmes bei suplanavus pertvarkos procesą, Panevėžio apskrityje vietoje 16 kaimo paštų, į kuriuos per dieną užeidavo vos keli klientai, buvo įsteigti du kilnojamieji paštai. Jie pradėjo dirbti 2007 m. sausio 2 dieną . Kasdien nuo antradienio iki šeštadienio specialiais pašto automobiliais atvykstantys darbuotojai gyventojams teikia visas paslaugas, kurios jiems buvo teikiamos stacionariuose paštuose. Tinkamai pasirengus, bus steigiama ir daugiau kilnojamųjų paštų.
Automobilių „Lietuvos paštui” iš tiesų trūksta, bet pastaraisiais metais prioritetinėmis buvo laikomos informacinių technologijų, kompiuterizuotų darbo vietų sukūrimo kryptys – tam buvo skiriama daugiausia investicinių lėšų. Praėjusiais metais bendrovė įsigijo keletą naujų automobilių, bet jų reikės dar daugiau, ir jau yra parengtas jų įsigijimo per dvejus metus planas. Investicijos planuojamos atsižvelgiant į galimybes ir strateginius tikslus.