Lietuvos čempionės šįvakar žais pirmąsias Eurolygos aštuntfinalio rungtynes su Ispanijos komanda
Vilniaus TEO moterų krepšinio komanda šiandien vyksiančia dvikova su Salamankos „Halcon Avenida” (Ispanija) pradės Eurolygos atkrintamąsias varžybas. Pirmajame etape, dėl teisės žaisti ketvirtfinalyje, ekipos kovos iki dviejų pergalių. Atsakomasis mačas vyks vasario 2 dieną Ispanijoje, jeigu prireiks trečiųjų rungtynių, jos bus žaidžiamos Vilniuje vasario 7 dieną.
Apie TEO žaidimą pirmoje sezono dalyje ir laukiančias atkrintamąsias Eurolygos varžybas – interviu su TEO vyriausiuoju treneriu Algirdu Paulausku.
Laimėjo visas rungtynių pabaigas
– Treneri, pirmajame Eurolygos rate atrodė, kad komandos žaidimas nebuvo toks galingas kaip du ankstesnius sezonus. Kodėl?
– Lietuvės žaidėjos Eurolygos sezoną pradėjo jausdamos nuovargį po sunkios vasaros ir rugsėjį vykusio pasaulio čempionato Brazilijoje. Keitė Daglas buvo traumuota, ji apskritai vėliau pradėjo pasirengimą. Be to, į komandą atvykus įžaidėjai Kristin Heini, mums trūko susižaidimo. Dar viena šio sezono problema – ūgio trūkumas. Amerikietė Eboni Hofman yra žemesnė už buvusias puolėjas, nors centimetrų trūkumą kompensuoja kieta kova po krepšiu.
Bet visą laiką taip lygiai ir ėjome: išskyrus pergalę 20 taškų skirtumu su Skijaus „Famila”, visose kitose lemiamą persvarą įgydavome tik baigiantis rungtynėms. Tačiau tai, kad lemiamu metu nesutrikdavome, rodė komandos brandą ir patyrimą.
– Kokios, Jūsų manymu, buvo didžiausios žaidimo problemos?
– Labiausiai stigo susižaidimo. Net po traumos grįžus į rikiuotę Keitei Daglas, nerodėme komandinio krepšinio, mažai judėjome be kamuolio, o žaidė ta, kurios rankose buvo kamuolys.
– Kas daugiau kėlė nerimo – gynyba ar puolimas?
– Spragų buvo ir ten, ir ten. Šįmet mes esame mažiausiai taškų per rungtynes pelnanti Eurolygos komanda. Bet praėjusį sezoną, kai turėjome dvi tikras vidurio puolėjas Ireną Baranauskaitę ir Ievą Kublinią, kurios daug taškų nepelnydavo, bet galėdavo pakovoti dėl kamuolio, situacija buvo truputį kitokia.
Puolėja žaidžia kaip geriausiais laikais
– Keitė Daglas, sprendžiant iš paskutiniųjų rungtynių, jau įgauna sportinę formą?
– Taip, ji pastebimai atsigauna. Iš pradžių jai buvo sunkiau todėl, kad iš didelio noro žaisti ji į aikštę grįžo nevisiškai atsigavusi po kojos operacijos. O Keitės žaidimas turi nemažai įtakos komandos sėkmei.
– Ar Milica Dabovič spėjo apsiprasti komandoje?
– Po truputį apsipranta. Manau, dabar įžaidėjų grandis jau bus bent atgavusi ankstesnes pozicijas, kai žaidė Dženifer Derevjanik. Tik serbė labiau mėgsta atakuoti ir gali tai daryti, nors ginasi ji taip pat patikimai. Tikiuosi, Dabovič ir Rima Valentienė ne tik dalysis žaidimo laiką, bet ir papildys viena kitą.
– Šio sezono lyderės tos pačios – Jurgita Štreimikytė-Virbickienė, Sandra Valužytė, Keitė Daglas. Naujų žvaigždžių neatsirado?
– Taip, lyderės tos pačios, tačiau šįmet daug geriau nei ankstesniais metais žaidė Aušra Bimbaitė. Keletą rungtynių ji sužaidė tiesiog fantastiškai. Buvo mačų, kai puolime Aušra nieko nenuveikė, tačiau puikiai gynėsi. Tad ji tapo patikima žaidėja.
O kalbant apie Jurgitą Štreimikytę noriu pasakyti, kad paskutiniąsias ketverias rungtynes ji sužaidė taip galingai, kaip savo geriausiais laikais. Jai skiriu mažesnius fizinius krūvius, galbūt tai puolėjai leido atsigauti po vasaros ir įgyti gerą sportinę formą.
– Eglė Šulčiūtė dar kartą patvirtino, kad Lietuvos rinktinėje ji žaidžia daug geriau nei klube. Įdomu, kodėl? Juk abiem komandoms vadovauja tas pats treneris.
– Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Iš tiesų norėtųsi geresnio ir stabilesnio Eglės žaidimo. Galbūt turi įtakos tai, kad vasarą, po atostogų, ji turi laiko daugiau pasirengti Europos ar pasaulio čempionatui. O rudenį kovas reikia pradėti be jokio poilsio vasarą. Vis dėlto aš manau, kad daugiausia įtakos tokiam žaidimo svyravimui turi psichologiniai dalykai. Nors pastaruoju metu pastebėjau, kad Eglė jau gerokai aktyvesnė tapo ir treniruotėse, tad tikiuosi, kad pavasarį ji bus tvirtesnė parama komandai.
Varžovių jėga – puolėjos
– Ar atkrintamosioms varžyboms komanda gerai pasirengė?
– Parodys rungtynės. Šiaip visos dirbo sąžiningai, stengėsi, nuotaika gera. Kausimės tik dėl pergalės.
– Analizuojant „Halcon Avenida” statistikos rodiklius, susidaro įspūdis, kad tai – dviejų žaidėjų komanda, nes daugiausia taškų pelno ir geriausiai dėl kamuolio kovoja dvi amerikietės. O kaip atrodo, pažiūrėjus į jų žaidimą?
– Atrodo kitaip. Pavojingos yra visos žaidėjos, ypač – keturios priekinės linijos krepšininkės. Ne tik amerikietės Nikolė Pauel ir Nikolė Ohldė, bet ir Ispanijos rinktinės puolėja Ana Montanjana bei latvė Liena Jansonė. „Halcon” ekipos gynėjos taip pat gali pridaryti daug nemalonumų, jeigu tik paliksi jas be priežiūros. Labiausiai krito į akis, kad ši komanda griežtai laikosi žaidimo drausmės ir puolant, ir ginantis. Tad mūsų varžovės – labai pavojingos, ypač kai kovoja namuose.