Nors pastaruoju metu diskusijos apie galimybę Baltijos pajūriu nutiesti greitojo tramvajaus liniją lyg ir aptilo, tačiau pačios idėjos neatsisakyta – ieškoma lėšų šio projekto galimybių studijai parengti.
Pasak Savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, kadangi tai būtų itin brangus projektas, prieš imantis jį įgyvendinti būtina atsakyti į esminį klausimą – ar tokia visuomeninio transporto rūšis mūsų regionui apskritai reikalinga.
Vienintelis būdas tai sužinoti – parengti vadinamąją galimybių studiją, t. y. nustatyti, ar toks projektas būtų ekonomiškai naudingas. Kartu būtų atsakyta ir į kitus ne mažiau svarbius klausimus: kaip išspręsti Klaipėdos miesto susisiekimo su pajūrio rekreacinėmis zonomis – Giruliais, Karkle, Palanga ir Šventąja, taip pat viso per 380 tūkstančių gyventojų turinčio regiono tiek viešojo, tiek individualaus transporto problemas.
Kartu būtų nustatyta, kokią įtaką tokio projekto įgyvendinimas turėtų regiono ekonomikos, turizmo plėtrai, koks būtų jo poveikis gyvenamajai aplinkai, kaip derėtų spręsti žemės klausimus ir t. t.
Savų pinigų neužteks
Kadangi Lietuvoje šios srities specialistų nėra, sakė E. Jurkevičienė, tektų samdyti užsienio ekspertus, o jų paslaugos kainuoja brangiai.
Preliminariais apskaičiavimais, tokiai studijai parengti prireiktų apie milijoną litų. Tokių išlaidų „nepatemptų” net trijų – Klaipėdos, Palangos ir Klaipėdos rajono – savivaldybių, per kurių teritorijas būtų tiesiama tramvajaus linija, biudžetai. Vienintelė išeitis – Europos Sąjungos parama.
„Esame parengę paraišką, kurią Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vardu jau dukart teikėme finansavimui tiek iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tiek pagal INTERREG programą gauti, bet abiem atvejais nesulaukėm Vilniaus pritarimo, o jis tokiais atvejais būtinas”, – sakė E. Jurkevičienė.
Anot valdininkės, tai atsitiko ne todėl, kad paraiška būtų parengta nekvalifikuotai. Viską lėmė klaipėdiečiams nepalankus panašų projektą užsimojusio įgyvendinti Vilniaus požiūris.
E. Jurkevičienės teigimu, nepaisant šių nesėkmių, rankų nuleisti nežadama: „Šiuo metu esame išsiuntę užklausimą Aplinkos ministerijai. Nuo to, koks bus atsakymas, priklausys mūsų apsisprendimas dėl tolesnių veiksmų.”
Mintis – ne nauja
Idėja Klaipėdoje nutiesti greitojo tramvajaus liniją pirmą kartą aiškiai buvo suformuluota dar 2001 metų balandį miesto Tarybos patvirtintame Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane.
Šiame didelio specialistų kolektyvo parengtame, dešimties metų periodą aprėpiančiame dokumente, išstudijavus ir apibendrinus įvairių interesų grupių nuomones, numatytos pagrindinės uostamiesčio plėtros kryptys, tarp jų – ir transporto srityje.
Viena iš šio plano pozicijų – 2006-2011 metais parengti greitojo tramvajaus galimybių studiją.
Tokią būtinybė įvardijama ir kitame svarbiame dokumente – prieš keletą metų Klaipėdos savivaldybės užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų parengtoje visų rūšių miesto transporto vystymo galimybių studijoje. Joje rašoma, kad tramvajaus transporto Klaipėdoje pagrindimo studija galėtų būti atliekama 2007-2009 metais.
Ypač aktyviai apie tramvajaus reikalingumą diskutuota 2005 metais. Postūmį svarstymams tąsyk davė keletas veiksnių: nuolatinis šioje srityje besidarbuojančių užsienio kompanijų domėjimasis ir konkretūs pasiūlymai.
Modernaus elektrinio tramvajaus idėja aiškiai buvo įvardyta ir 2005-ųjų vasaros pradžioje keturių – Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų ir Klaipėdos rajonų – savivaldybių vadovų pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje „Quattro”.