Ukrainiečiams nepatinka ir prorusiškų politikų įsigalėjimas, ir glaudi partnerystė su Vakarais
Baigiant išsikvėpti „oranžinės revoliucijos” entuziazmui, ukrainiečiai, pirmiausiai gyvenantys vakarinėje šalies dalyje, baiminasi, kad jų šalis pavojingai dreifuoja Rusijos link, dėl ko kyla pavojus vėl patekti į didžiosios kaimynės glėbį.
Tautiškai nusiteikę ukrainiečiai žada imtis įvairaus pobūdžio akcijų, kad nebūtų prarasta šalies nepriklausomybė. Tačiau jie mano, kad savarankiškumą šalis prarastų ir tuo atveju, jeigu pasirinktų kursą, vedantį Vakarų kryptimi.
Kolonija niekada nebus
Visuomeninio susivienijimo „Apginsim Ukrainą” vadovas Dmitrijus Pavlyčka Kijeve surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė: „Tiems, kurie mūsų valstybę vėl nori paversti Rusijos priedėliu, atsakysime tokio pat masto protesto akcijomis, kokios prieš dvejus metus vyko sostinėje.”
D.Pavlyčka sakė, kad didžioji kaimynė vėl nori įsakinėti ukrainiečiams, kaip tai buvo prieš kelis amžius ir sovietmečiu. „Rusija vėl dalija Ukrainą pagal liniją, einančią Dniepru. Jai visada buvo paranku, kad mūsų žemėje būtų keli hetmonai. Ukrainos pavergimo procesas tęsiasi”, – kalbėjo susivienijimo „Apginsim Ukrainą” vadovas.
Tačiau jis pademonstravo nemažą ribotumą, kai autoritarizmo keliu vis aiškiau žengiančią Rusiją sugretino su demokratine Europa. „Ukraina nebus nei Rusijos, nei Europos kolonija, o politikus, kurie mus temps į vieną ar į kitą pusę, masiniais protesto mitingais ir kitomis akcijomis nušluosim nuo žemės paviršiaus”, – kalbėjo D.Pavlyčka, kurį citavo interneto svetainė „Utro.Ru”.
Susivienijimui „Apginsim Ukrainą” priklauso daugiau kaip 20 partijų ir visuomeninių organizacijų. Tarp jų – Ukrainos nacionalistų kongresas, Liaudies partija ir kitos. Jos šiandien Kijeve turėtų surengti didelio masto antirusišką mitingą, į kurį pakvietė ir buvusį vidaus reikalų ministrą ir naujosios partijos – „Tautos gynyba” lyderį Jurijų Lucenką.
Neapsisprendė, su kuo pakeliui
D.Pavlyčkos spaudos konferencijoje išdėstytos mintys liudija, kad ukrainiečiai iki šiol neapsisprendė, su kuo jiems pakeliui. Tai patvirtina ir pastarosiomis savaitėmis surengtų apklausų rezultatai, rodantys, kad visuomenė dar labai susiskaldžiusi, kai reikia pademonstruoti požiūrį į Vakarus ir į Rusiją.
Kijeve esančio Michailo Goršenino valdymo problemų instituto surengtos apklausos rezultatai parodė, kad ukrainiečiai dar ieško savo kelio. Beveik 40 proc. apklaustųjų mano, kad, jų šaliai įstojus į NATO, Ukrainos santykiai su Rusija labai pablogės, o tokia perspektyva žmonių netenkina. Narystei Aljanse dabar nepritaria maždaug 60 proc. ukrainiečių.
Ukrainos kariškių dalyvavimui NATO operacijose pritaria tik 18 proc. apklaustųjų. Daugiau kaip trečdalis ukrainiečių mano, kad jų šalis, prisijungusi prie Aljanso, iš dalies prarastų nepriklausomybę. Maždaug tiek pat respondentų apgailestauja, kad sugriuvo Sovietų Sąjunga.
Prezidentas Viktoras Juščenka tebėra didelis šalies narystės NATO entuziastas, bet valstybės vadovo įtaka Ukrainos užsienio politikoje nuolat mažėja.
Prezidentas praranda įgaliojimus
Aukščiausioji Rada sausio viduryje balsavo, kad būtų atšauktas prezidento veto įstatymo projektui dėl valstybės valdymo, ir iš esmės pavertė Ukrainą parlamentine respublika, nurodė britų BBC.
Beveik visi valdžios svertai atiteks prorusišku vadinamam premjerui, Regionų partijos pirmininkui Viktorui Janukovičiui, o prezidentas liks tik simboline figūra.
Prezidentas įstatymo projektą vetavo net aštuonis kartus. Galiausiai Ukrainos parlamentas priėmė įstatymo projektą, nes buvusios V.Juščenkos bendražygės per „oranžinę revoliuciją” – Julijos Timošenko – blokas netikėtai susivienijo su V.Janukovičiaus partija ir buvo pasiekta reikiama dviejų trečdalių balsų dauguma.
Įstatymo projektas iš pagrindų keičia Ukrainos politinę sistemą. Iš prezidento bus atimta teisė skirti ministrą pirmininką, užsienio, gynybos ir vidaus reikalų ministrus. Be to, dėl visų prezidento dekretų turės būti sutarta su ministru pirmininku ir ministru, atsakingu už dekreto vykdymą.
Prezidento sąjungininkai įstatymo projektą pavadino „antikonstituciniu perversmu”. Prezidento administracijos atstovas Arsenijus Jaceniukas teigė, jog Ukrainos prezidentas nepasirašys projekto. Jis taip pat pažymėjo, kad įstatymo projektas buvo priimtas „pažeidžiant visus susitarimus, suderintus aukščiausiu valstybės lygiu”. Jis turėjo galvoje V.Juščenkos, V.Janukovičiaus ir parlamento pirmininko Aleksandro Morozo susitikimą, po kurio prezidentas paskelbė, jog šalys parengs naują įstatymo projektą.
Tuo tarpu V.Janukovičius projekto priėmimą pavadino „išskirtiniu įvykiu” ir pažymėjo, jog vyriausybei buvo „suteiktos pagrįstos teisės”.
Referendumas – kitais metais
Atrodo, kad referendumas, kuriame Ukraina pasirinks savo kelią, įvyks tik kitais metais, rašo „Utro.Ru”. Šiam svarbiam įvykiui itin įtemptai rengiasi dešiniosios jėgos, manančios, kad laikas veikia jų naudai.
Referendumo iniciatoriai siekia, kad jis būtų surengtas kuo greičiau – jeigu žmonės prie balsadėžių eitų dabar, V.Juščenkos siekis suartėti su NATO būtų neišvengiamai sužlugdytas. Prezidentas tikina, kad balsavimui tokiu svarbiu klausimu dar neatėjo laikas.
BBC pastebi, kad V.Janukovičius jau nėra toks aršus NATO priešininkas, koks buvo iki „oranžinės revoliucijos”. Briuselyje ir Vašingtone jis kartojo, kad „Ukraina dar nepasirengusi narystei NATO”. Į klausimą, kada, jo nuomone, šalis tokiam žingsniui bus pasirengusi, jis niekad tiesiai neatsako, nuolat kartodamas: „Bet kokį kelią įveikia tik tas, kuris juo eina”.
Praėjusią savaitę kalbėdamas Ukrainos ir Estijos tarpvyriausybinės komisijos posėdyje, V.Janukovičius pareiškė, kad vyriausybė pernai visiškai įvykdė Ukrainos bendradarbiavimo su Aljansu planą ir parengė tokį pat planą 2007-iesiems. Premjeras kukliai nutylėjo, kad prorusiškos jėgos pernai Kryme sužlugdė bendras JAV ir Ukrainos kariškių pratybas.
Vienoda politika visur
Premjeras tame komisijos posėdyje sakė, jog, siekiant išvengti dviprasmiškumo dėl Ukrainos užsienio politikos kurso, reikalingas ir atitinkamas įstatymas, kad, anot jo, „mūsų žmonės suvoktų valdžios politiką”. Iš V.Janukovičiaus žodžių buvo galima suprasti, kad toks teisės aktas bus reikalingas tik iki referendumo, kuriame šalis pasirinks savo kelią į ateitį.
Vyriausybės vadovas taip pat pareiškė, kad reikia likviduoti visus egzistuojančius prieštaravimus dėl šalies politinės orientacijos ir „vienodą politiką vykdyti visur: Briuselyje, Maskvoje, Varšuvoje ir Vašingtone”.
Pasak V.Janukovičiaus, „mūsų užsienio politika, turinti ne vieną kryptį, tik atbaido investuotojus, nežinančius, ko iš tokios nepastovios valstybės galima tikėtis”. Vyriausybės vadovo nuomone, tą daug metų trunkančią klounadą kartą reikia užbaigti.
Tokią nuomonę ne sykį išdėstė ir V.Juščenka, kurio politinė orientacija yra gerai žinoma. Tačiau V.Janukovičiaus žodžių apie klounadą tikriausiai nereiktų vertinti kaip dviejų politikų pozicijų suartėjimą.
Premjeras gerai žino, kad paskutinis žodis nuo šiol priklausys tik jam, o V.Juščenkai su šia aplinkybe teks susitaikyti.