Pasenusi lietaus kanalizacija teršia upes

Miesto valdžia pasigedo išsamesnės paviršinių vandens nuotekų tinklų būklės analizės

Savivaldybės administracijoje pristatytoje gatvių lietaus nuotekų inžinerinių tinklų būklės studijoje akcentuojama, kad visi vamzdynai pasenę, o pusė išleidimo vamzdžių yra blogos būklės.

Nemažai gatvių po lietaus virsta tvenkiniais, semia gyventojų kiemus. Centre ir Žaliakalnyje daug išleidimo į upes vamzdžių sujungti su gyventojų kanalizacija, todėl teršiamos upės ir upeliai. Visi paviršiaus vandenys iš gatvių į aplinką patenka nevalyti.

Miesto valdžios atstovai ir aplinkosaugininkai pasigedo Kauno pakraščių situacijos tyrimo, todėl studija dar bus papildyta. Tik paskui jos autoriai pateiks informaciją apie lėšų poreikį ir būsimų darbų grafikus.

Daug gatvių neturi kanalizacijos

Mieste dar nemažai gatvių, kurios patvinsta po kiekvieno stipresnio ir ilgesnio lietaus. Jose nėra kanalizacijos arba ji pasenusi. Šančiuose esančios Švenčionių gatvės gyventojų kiemai ir net kambariai dažnai užliejami iš gatvės nutekančiu vandeniu. Čia gyvenantis Virginijus Vaičiūnas pasakojo, kad sovietmečiu veikusi „Dinamo” gamykla pašlaitėje buvo nutiesusi lietaus kanalizacijos vamzdį. „Fabrikui bankrutavus jis susidėvėjo, todėl palijus vanduo nuo šlaito plūsta į gatvę, namų kiemus, užlieja kambarius”, – pasakojo vyras.

Vanduo į namus veržiasi ir į kai kurių Aleksoto namų kiemus. Nuolat pažliugę Narsiečių kvartalo keliai. Trečdalis miesto gatvių yra neasfaltuotos ir neturi lietaus nuotekų tinklų.

Paviršinių nuotekų būklės rengėjos UAB „Projektų gama” studijoje akcentuojama, kad tokiose gatvėse vanduo geriasi į žemę ir teršia gruntinius vandenis.

Vamzdynai jau pasenę

Studijoje akcentuojama, kad visi lietaus nuotekų vamzdynai jau yra pasenę, tačiau jų būklė dar gera. Daugelyje vietų jie iki pusės aplipę nuosėdomis. Daugiausia nuosėdų yra miesto centro vamzdynuose, kurie nutiesti dar 1930 – 1940 metais. Tačiau daugelio jų būklė netgi geresnė nei paklotų sovietmečiu.

Pernai „Kauno vandenų” darbininkams vamzdynuose teko likviduoti 1367 avarijas. Dažniausia juos užkemša šiukšlės, lapai.

Daug blogesnė išleidimo vamzdžių būklė. Pusę jų reikia remontuoti arba keisti naujais. Iš visų 109 išleidimo vamzdžių vanduo išteka nevalytas. Daug Centro ir Žaliakalnio lietaus nuotekų išmetimo vamzdžių sujungti su gyventojų kanalizacija, kuri nepasiekia Marvelės vandens valymo įrenginių, bet patenka į Nerį ir Nemuną.

Valymo įrenginius turi tik įmonės. Studijos autoriai atkreipė dėmesį, kad dalis jų išleidžia prastai išvalytą lietaus vandenį. Tačiau Kauno miesto aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius nesutiko, kad įmonės nepakankamai kontroliuojamos ir aplaidžiai valo nuotekas. „Jos tikrai laikosi nustatytų taršos normų ir griežtai prižiūrimos, – teigė jis. – Didžiausia problema – iš viešųjų gatvių išplautas vanduo ir gyventojų kanalizacija, kuri prijungta prie lietaus nuotekų tinklų. Šią problemą būtina spręsti, nes Aplinkos ministerija griežtina reikalavimus mažinant paviršinių nuotekų taršą”.

Į upes ir upelius išleidžiamas vanduo viršija leistinas normas, tačiau į aplinką iš nuotekų vamzdžių beveik nepatenka pavojingi cheminiai junginiai, naftos produktai.

„Kauno vandenys” per metus sumoka apie 100 tūkst. litų lietaus nuotekų taršos mokesčio.

Studijoje – ne visų mikrorajonų tinklų būklė

Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė ir E.Vainalavičius pastebėjo, kad studija tik papildė jau turimus duomenis, tačiau liko netirta lietaus nuotekų inžinierinių tinklų būklė mikrorajonuose, kurie prie miesto buvo prijungti 1995 metais: Rokuose, Romainiuose, Vaišvydavoje, Sargėnuose, dalyje Aleksoto. „Po miesto plėtros neatlikta šių mikrorajonų tinklų inventorizacija, todėl nieko nežinome, kokia ten lietaus kanalizacijos tarša. Tikėjausi, kad po studijos situacija taps aiškesnė, tačiau dabar iš esmės nieko naujo nesužinojome”, – apgailestavo E.Vainalavičius.

UAB „Projektų gama” projektų vadovas Deivis Lapinskas tvirtino, kad Savivaldybės administracija neprašiusi tirti tinklų, apie kuriuos nėra duomenų. „Tam reikėtų atskiros studijos”, – mano jis. Tačiau M.Stanikūnienė teigė, kad sutartyje nurodyta ištirti viso miesto, o ne tik „Kauno vandenų” balanse esančių lietaus nuotekų būklę.

Miesto plėtros departamento direktorius Povilas Kuprys sakė, kad studijos autoriai privalės papildyti studiją. Jai parengti iš Savivaldybės gamtos apsaugos fondo pernai buvo skirta 70 tūkst. litų.

Maždaug po pusmečio turėtų paaiškėti, kiek lėšų reikės lietaus nuotekų tinklams atnaujinti ir plėsti. Neabejojama, kad tai kainuos ne vieną milijoną litų.

P.Kuprio nuomone, tam lėšų turėtų skirti ir „Kauno vandenys”, tačiau šios įmonės technikos direktorius Vladas Daugiala sakė, kad bendrovė pinigų gali skirti tik tinklams eksploatuoti. Kiti Savivaldybės atstovai kalbėjo, kad lėšų reikės prašyti iš Europos Sąjungos fondų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.