Autorių teisių gynėjai žada paduoti į teismą sovietmečio kūrinius eksponuojantį muziejų, bet teisininkai tai vadina savavaliavimu
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) atstovai artimiausiomis dienomis ketina kartu su antstoliais važiuoti į Grūto parką. Autorių teisių gynėjai ir teisininkai surašys protokolą dėl, pasak jų, pažeidžiamų autorių teisių gauti atlyginimą už sovietmečiu sukurtas skulptūras ir parke skambančią bolševikinę muziką. LATGA-A atstovų teigimu, antstolių protokolas bus vertingas įrodymas teisme.
Parko įkūrėjas ir savininkas Viliumas Malinauskas tokius LATGA-A veiksmus vadina visišku absurdu ir nesirengia mokėti nė cento. Kai kurie teisės specialistai tvirtina, kad LATGA-A savavaliauja ne tik šiuo atveju, bet ir rinkdama mokesčius iš kavinių, restoranų už ten transliuojamą muziką.
Teiks ieškinį teismui
Į šalia Druskininkų esantį Grūto parką šiomis dienomis rengiasi vykti autorių teisių gynėjai ir antstoliai. Pasak LATGA-A generalinio direktoriaus Edmundo Vaitekūno, teisininkai apžiūros protokole užfiksuos, kad muziejaus administracija už eksponuojamus skulptorių kūrinius renka mokestį. Grūto parke bilietai kainuoja nuo 2 iki 10 litų. Už fotografavimą papildomai imamas 5, filmavimą – 10 litų mokestis.
„Pagal autorių teisių įstatymus, kai renkamas mokestis už kūrinių rodymą, dalis pajamų turi atitekti jų autoriams. Protokolas, kurį surašys nepriklausantys agentūrai teisininkai, bus svarus įrodymas teisme”, – įsitikinęs E.Vaitekūnas.
LATGA-A reikalauja, kad Grūto parko administracija mokėtų 6 proc. nuo parduotų lankytojams bilietų. „Ši tvarka turi būti taikoma visiems muziejams ir galerijoms, kur yra šiuolaikinio meno kūrinių”, – tvirtino generalinis direktorius.
LATGA-A taip pat ketina bylinėtis dėl Grūto parke ir jo kavinėje skambančios sovietmečio laikų muzikos, maršų. „Rusijos autorių teisių gynimo bendrija yra tarptautinės konfederacijos narė, todėl turime atstovauti ir šios šalies kūrėjus”, – kalbėjo E.Vaitekūnas. Pasak jo, kūriniai yra ginami 70 metų po jų autorių mirties, mokestį už jų panaudojimą gauną kūrėjų palikuonys arba artimieji.
Skulptoriai Konstantinas Bogdanas, Bronius Vyšniauskas, Gediminas Jokūbonis, Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, Nijolė Gaigalaitė, Vaclovas Krutinis, Steponas Šarapovas, Eglė Jokūbonytė, tapytojai Antanas Gudaitis ir Leonas Katinas yra pasirašę sutartį su LATGA-A. Šių menininkų kūriniai eksponuojami Grūto parke.
LATGA-A Vizualinių menų, kūrinių panaudos ir reprografinio atgaminimo skyriaus vedėjos Gabrielės Neprušienės teigimu, sutartys dėl mokesčio autoriams už parduotus bilietus išsiuntinėtos visiems šalies muziejams.
Parko įkūrėjas bylinėtis nebijo
Parko įkūrėjas verslininkas Viliumas Malinauskas sakė, kad nebijo bylinėtis ir tvirtina nemokėsiąs LATGA-A už muziejaus eksponatus. „Autoriams už juos sovietmečiu jau sumokėjo valstybė. Kur tie kūrėjai buvo, kai reikėjo tas nuniokotas skulptūras restauruoti? Jas seniai visi būtų užmiršę, o dabar išeina, kad norime reabilituoti šiuos kūrinius. Gal dar lieps atstatyti juos į buvusias vietas?” – ironizavo V.Malinauskas.
Iš 87 nugriautų į parką pateko 42, o eksponuojamos 38 skulptūros. Kitos buvo pagrobtos metalo vagių. „Kai kurie dabar man skambina ir siūlo pirkti tuos kūrinius. Tad gal ir vagis reikėtų apmokestinti?” – ironizavo verslininkas.
V.Malinauskas sakė į parką investavęs 6 mln. litų. „Džiaugiuosi, kad muziejus pats sugeba išsilaikyti, tačiau čia dar reikės investicijų. Būtų visiškas absurdas mokėti mokesčius šių eksponatų autoriams”, – kalbėjo jis.
V.Malinausko nuomone, negalima prašyti mokesčio ir už kavinėje, lauko ekspozicijoje skambančią prieškario laikų sovietinę muziką. „Tada apskritai nebuvo jokių autorių teisių, todėl nemokėsime ir už muzikos transliaciją”, – sakė jis.
Grūto parkas atidarytas 2001 metais, kai V.Malinausko įmonė „Hesonos klubas” laimėjo Vyriausybės paskelbtą konkursą įrengti demontuotų sovietmečio monumentų ekspoziciją.
Vadina savavaliavimu
Autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos narys, teisės daktaras Jonas Leikauskas įsitikinęs, kad autorių teisių gynėjai nepagrįstai reikalauja mokesčių ne tik iš Grūto parko, bet ir kitų muziejų. „Europos Sąjungos direktyvose nurodoma, kad už viešai demonstruojamus kūrinius autoriams nereikia mokėti, – teigė jis. – Mokesčio būtų galima reikalauti, jei parko savininkas pradėtų pardavinėti sumažintas jų kopijas. Be to, šios skulptūros tebėra valstybės nuosavybė, o pagal jos nutarimą mokesčių už kūrinius mokėti nereikia.”
Teisininko teigimu, joks muziejus ar kitos įstaigos neprivalo pasirašyti sutarčių su LATGA-A dėl eksponuojamų kūrinių. „Agentūra neteisingai interpretuoja autorių teisių gynimo įstatymą ir savavaliauja. Tokia praktika netaikoma jokioje šalyje”, – sakė J.Leikauskas.
Jo teigimu, negalima rinkti mokesčių ir iš kavinių, kuriose skamba muzika ar transliuojamos laidos iš radijo, televizijos stočių arba leidžiamos kompaktinės plokštelės. „Kavinės neparduoda muzikos ar radijo, televizijos laidų, tai galima taikyti tik pramogų klubams, – aiškino teisininkas. – Lankytojai juk nemoka už atlikėjų kūrinius, kuriuos girdi valgydami ar gerdami, vadinasi, kavinė nesipelno iš kūrėjų.”
J.Leikauskas sakė, kad šiemet atstovaus vienai Kauno kavinei ir picerijų tinklui teisme. „Iš jų autorių ir leidėjų teisių gynėjai reikalauja sumokėti daugiatūkstantines skolas už nesumokėtus mokesčius autoriams, tačiau mėginsiu įrodyti, kad verslininkai neprivalėjo to daryti”, – kalbėjo teisininkas.
J.Leikauskas teigė, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių taryboje jo kritika autorių teisių sergėtojams lieka neišgirsta. „Įtariu, kad LATGA-A ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos daromus pažeidimus Kultūros ministerija toleruoja dėl to, kad daug jos darbuotojų yra menininkai ir gauna pajamų iš šių organizacijų, – mano jis. – Tačiau jau kreipiausi į Vyriausybę ir Seimą, kad autorių teisių gynėjų veiklos priežiūra būtų perduota Teisingumo ministerijai.”