Dar kartą apie specialiųjų tarnybų įsipareigojimą teikti Seimui įslaptintą informaciją

Ar specialiųjų tarnybų darbą apsunkins įpareigojimas teikti Seimui bet kokią turimą įslaptintą informaciją?

Įstatymą reikia tobulinti

Rimantas Smetona, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, frakcijos „Tvarka ir teisingumas” (liberalai demokratai) narys: – Kartais atrodo, kad bet koks specialiųjų tarnybų veiklos teisinis reguliavimas apsunkina jų darbą. Bet taip toli gražu nėra.

Visi žinome, kodėl atsirado įstatymo projektai, kuriais specialiosios tarnybos įpareigojamos suteikti Seimui savo turimą informaciją, kai parlamentas to pareikalauja. Juk matome, kad Valstybės saugumo departamentas nesuteikia tos medžiagos, kurios iš jo buvo paprašyta pernai gruodį priimtu Seimo nutarimu. Vadinasi, reikalingas atitinkamos įstatymo pataisos, kurios kaip nors išspręstų tą, sakyčiau, nesusikalbėjimo problemą.

Aš galbūt būčiau už tai, kad tas pateiktas ir įregistruotas projektas būtų šiek tiek pakoreguotas, nes toks, koks jis yra dabar, išties gali kelti tam tikrų teisinių ir net konstitucinių problemų. Projekte įrašyta, kad Seimui pareikalavus turi būti pateikta ir operatyvinė medžiaga. Tokia formuluotė nėra gera. Operatyvinė medžiaga išties negali būti teikiama. Turi būti surasta kažkokia kitokia formuluotė, kad Seimas ateityje negalėtų piktnaudžiauti šia teise ir reikalauti perduoti jam nebaigtus, „žalius” tyrimus ar panašią medžiagą.

Apskritai derėtų peržiūrėti visą specialiųjų tarnybų darbą, visą jų parlamentinės kontrolės mechanizmą. Įsigilinus į tos sistemos veiklą matyti, kad yra daugybė tobulintinų dalykų. Tad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turėtų jau artimiausiu metu imtis tokio darbo.

Būtų pažeista konstitucinė norma

Milda Petrauskienė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė:

– Kelių mano kolegų iš komiteto parengtas ir posėdžių sekretoriate įregistruotas įstatymo projektas, įpareigojantis specialiąsias tarnybas teikti bet kokią turimą medžiagą Seimui, kai tik šis pareikalauja, nepriimtinas.

Jeigu toks projektas bus priimtas, jis neabejotinai gerokai komplikuos visų specialiųjų tarnybų, ne tik Valstybės saugumo departamento, darbą. Juk yra tam tikra operatyvinė medžiaga, kuri dar tiriama, iš jos nepadarytos išvados. Jeigu tokios informacijos pareikalaus Seimas, tai gali sužlugdyti vykdomus įvairaus pobūdžio tyrimus. Tai savo ruožtu gali sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Be to, parengtasis projektas kelia abejonių dėl atitikimo Konstitucijai. Visai neseniai Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasakęs, kad operatyvine medžiaga disponuojantis subjektas turi pats įvertinti, ar medžiaga teiktina Seimui. Įstatymu privertus subjektą perduoti bet kokią medžiagą Seimui, kai tik šis pareikalaus, ši konstitucinė norma būtų grubiai pažeista.

Komiteto posėdžiuose mes dar ne kartą diskutuosime šiuo klausimu. Neabejoju, kad pavasarį, kai projektas pateks į plenarinį posėdį, diskusijos irgi bus nemenkos.

Nenustatyti kriterijai

Andrius Kabišaitis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius:

– Įvertinęs parengtus ir įregistruotus įstatymų projektus, kuriais operatyvinės veiklos subjektai įpareigojami Seimui pateikti reikalaujamą operatyvinę ar įslaptintą informaciją, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas padarė išvadą, kad jie gali neatitikti Konstitucijos, joje įtvirtinto operatyvinės veiklos subjektų nepriklausomumo principo.

Projektuose nenustatyti kriterijai, kuriais remiantis operatyvinės veiklos subjektai turi teisę motyvuotai atsisakyti pateikti operatyvinę informaciją bei reikalauti, kad šios informacijos naudojimui Seime būtų taikomi kokie nors kiti apribojimai.

Teisės departamento išvadoje pažymėta, kad teisinėje valstybėje tarp valstybės institucijų kylantys teisiniai ginčai sprendžiami teisme. Tai sudaro pagrindą manyti, kad pagal Konstituciją turėtų būti įtvirtintas operatyvinės veiklos subjektų motyvuoto atsisakymo pateikti informaciją ar jos naudojimo apribojimų nustatymo apskundimo teismui mechanizmas.

Kita vertus, kaip rašoma išvadoje, siekiant užtikrinti teisinio reglamentavimo nuoseklumą, analogiškos, tačiau ribotos teisės gauti informaciją turėtų būti įtvirtinamos ir kitoms valstybės institucijoms, kurioms atskaitingi operatyvinės veiklos subjektai, pavyzdžiui, Prezidentui.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.