Prognozuojama, kad pagrindiniai maisto produktai netrukus pabrangs 10 procentų ir daugiau
Pripildyti šaldytuvą netrukus taps dar brangiau – duonkepiai, mėsininkai ir kiti kasdienių produktų gamintojai neslepia, kad netrukus pagrindinių maisto produktų kainos didės.
Anot jų, branginti duoną, kiaušinius, margariną ir kitus kasdienius maisto produktus verčia sparčiai auganti gamybos savikaina.
Duonos kepalo be 2 litų neįpirksime
Didėjančios dujų, elektros kainos, brangstanti žaliava, darbininkų atlyginimų augimas – pagrindinės priežastys, kurias grįsdami branginamą produkciją sutartinai vardijo maisto produktų gamintojai.
Kelias dešimtis duonkepių vienijančios kooperatinės bendrovės „Lietuvos kooperatyvų sąjunga” generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Koreiva skaičiuoja, kad pigiausia duona šįmet brangs mažiausiai 10 procentų.
„Be dviejų litų pigiausio duonos kepalėlio netrukus nebenupirksi”, – apie duonkepių planus didinti produkcijos kainas „Kauno dienai” sakė R. Koreiva. Anot jo, kol kas duonos kepyklos delsia, stebi rinką – pratina vartotoją didindami kainas palengva, po kelis centus. Kai brangsta duona, rinka reaguoja itin jautriai, tačiau išlaikyti tokių kainų, kokios yra šiandien, pasak verslininko, jau nėra galimybių. Labiausiai duoną brangina išaugusios miltų kainos: dar prieš metus toną miltų gamintojai galėjo nusipirkti už 600 litų, dabar jau už 900 litų ir daugiau.
R. Koreiva prognozuoja, kad brangesnę duoną pirksime jau pavasarį, pamažu užaugs visų duonkepių produkcijos kainos, kol kas jos nesikeičia, nes kepyklas saisto susitarimai su mažmeninės prekybos centrais, kurie pokyčius apie prekės kainą pageidauja sužinoti prieš mėnesį.
Paukštieną brangina pašarų kainos
Paukštienos kainas kol kas prilaiko konkurencija – ją prekybos centrams gausiai tiekia ir vietos gamintojai, ir importuotojai. Tačiau netrukus kažkuris gamintojas nebeatsilaikys ir pabrangins gaminius, o tada tam ryšis ir kiti, prognozuoja kalakutų ūkio savininkas Vladas Baltuonis. Prekiauti praėjusių metų kainomis jau nenaudinga – savikaina išaugo, ir atrodo, kad ūkininkauti bus tik brangiau.
„Pašarų kainos padidėjo beveik dvigubai, o paukščiui nepasakysi, kad lestų mažiau”, – aiškina V. Baltuonis. Ūkininkas skaičiuoja, kad pernai tona pašarų kainavo 350 litų, dabar už tą patį lesalą tenka pakloti 500 litų ir daugiau. Per metus apie 25 tūkstančius kalakutų užauginantis ūkininkas sako, kad netrukus paukštieną teks branginti 5 procentais. Dabar kilogramas kalakutienos kainuoja 8,5 – 9 litus. Didžiąją dalį paukštienos kalakutų augintojai parduoda Lietuvoje, kitus veža į Latviją, kur kainos, pasak ūkininko, irgi didėja.
Mėsininkus stabdo konkurencija
Mėsininkų prognozės kiek geresnės – mėsos gaminių kainos artimiausiu metu didėti neturėtų, nes žaliava nebrangsta, be to, parduotuvėms mėsos gaminius tiekia gausybė gamintojų, prekybos centrai turi, iš ko rinktis, ir gali numušti gamintojų siūlomą kainą.
Eugenijus Gudžiūnas, mėsos gaminių UAB „Agrovet” direktorius, sako, kad kol kas Lietuvoje mėsa palyginti pigi – kainų didinti neleidžia konkurencija.
„Jeigu dirbtume tik vietos rinkoje, išsilaikyti būtų sunku, dabar didėjančias gamybos sąnaudas kompensuojame sėkmingais eksporto susitarimais”, – džiaugiasi Kretingos bendrovės vadovas.
Kitos mėsos perdirbimo bendrovės „Biovela” direktorius Virginijus Kantauskas sako, kad praėjusiais metais įmonės produkcija brango iki 7 procentų, šiek tiek kainas gali tekti didinti ir šiemet.
„Kainos iš esmės priklauso nuo konkurencijos. Kiek konkurentai laikysis, tiek ir mes bandysime išsilaikyti nedidinę kainų, nors savikaina didėja”, – sako V. Kantauskas. Pasak jo, tikėtina, kad brangs kokybiškesni produktai. Verslininkas sako, kad dabar parduotuvėje už šimtą litų jau tokio gausaus krepšio neprisikrausi kaip prieš metus. Labiausiai brango, anot jo, paukštiena, vaisiai, daržovės.
Aliejus ir margarinas toliau brangs
Su biodyzelino gamintojais konkuruojantys aliejaus žaliavos pirkėjai sako, kad aliejaus bei iš jo gaminamų gaminių, pavyzdžiui, margarino, kainų pokyčio išvengti nepavyks. Toną rapsų aliejaus 2006 metų sausį buvo galima nupirkti už 685 eurus, o šių metų sausį jo kaina siekia 725 eurus.
„Aliejus dabar labai paklausi prekė, ją biržoje dabar perka tie, kurie anksčiau investuodavo į naftą, cukrų ar kavą. Spekuliacijos aliejaus kainą dar labiau tempia į viršų”, – aiškina Vaidotas Variavičius, „Vilniaus margarino gamyklos” direktorius. Verslininkas pabrėžia, kad sandoriai dėl aliejaus yra netgi svarbesni už derybas su didžiaisiais prekybos centrais, pagrindiniais gamyklos produkcijos pirkėjais.
Dabar margarinas „Vilnius” parduotuvėse kainuoja 3,09 lito, dar prieš pusmetį jo kaina buvo 2,79 lito. Pasak V. Variavičiaus, kaina ir toliau stiebsis, nes gamybos savikaina didėja ir nepanašu, kad žaliavos artimiausiu metu galėtų pigti.
Tendencijos nedžiugina
Statistika rodo, kad labiausiai iš vartojimo prekių ir paslaugų brangsta maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai. Jų kainos per praėjusius metus padidėjo 8,1 procento. Visų vartojimo prekių ir paslaugų kainos per 2006 metus išaugo 4,5 procento.
Nijolė Šaltenienė, Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja, Vartojimo kainų statistikos poskyrio vedėja, sako, kad Statistikos departamentas kas mėnesį skaičiuoja vartotojų kainų indeksą, naudojamą infliacijai matuoti. Tokią metodologiją sutartinai naudoja visos Europos Sąjungos valstybės. Šalies atitiktis Mastrichto sutartyje numatytam kainų stabilumo kriterijui vertinama atsižvelgiant į infliacijos lygį, apskaičiuotą pagal šį rodiklį.
„Infliaciją labiausiai augina brangstantys maisto produktai. Nors prognozės – ne statistikų darbas, visi rodikliai rodo, kad tendencijos nenaudingos vartotojams – kainos ir toliau augs. Tai lems brangstanti žaliava, didėjantis darbo užmokestis, energetikos kainos”, – vardija priežastis N. Šaltenienė.
Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiui turėjo 11 procentų pabrangusios šviežios daržovės. Duona ir grūdai brango 1,7 procento, kiaušiniai – 7,2 procento, uogos – 10,4 procento, kiauliena – 1,1 procento, žuvys ir jų produktai – 0,8 procento.
Keliauti – penktadaliu brangiau
Keleivius autobusiukais iš Klaipėdos į Vilnių gabenantis transporto įmonės savininkas Algimantas Tomkevičius, sako, kad kelionės tampa prabangos dalyku. Dabar bilietas iš sostinės į pajūrį kainuoja 50 litų, dar prieš kelerius metus jo kaina buvo dešimčia litų mažesnė. Panašiai brango ir „Autobusų parko” paslaugos.
„Žengiame koja kojon su „Autobusų parku”, jie brangina bilietus tiek, kiek yra būtina, o ne pelno siekdami, mes stengiamės siūlyti dar pigesnes paslaugas”, – pasakoja įmonės savininkas. Anot jo, tokia kaina yra labai aukšta, ne kiekvienas gali sau leisti dažnai važinėti, žmonės moka tokius pinigus, nes neturi kur dėtis.
Transporto bendrovės savininkas sako, kad šiemet branginti keliones jau nekyla ranka, be to, tikimasi, kad ir kuro kainos išliks stabilios.
„Dar turime rezervą: jeigu kuras brangtų 30 centų, bilietų kainų dar galėtume nedidinti”, – aiškina A. Tomkevičius.
Statistikos departamento duomenimis, transporto grupės prekių ir paslaugų kainos praėjusiais metais didėjo, tai lėmė augusios benzino kainos, brango ir keleivinio kelių transporto paslaugos, nenauji lengvieji automobiliai, didėjo transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kainos.
Siekia našesnės gamybos
Statistika rodo, kad praėjusiais metais brango ir įvairūs buities reikmenys bei namų ūkio prietaisai, vaizdo aparatūra, juvelyriniai dirbiniai ir baldai. Pigo importuojama avalynė ir drabužiai.
Didinti namų apyvokos daiktų kainas Lietuvos gamintojams sudėtinga, nes lentynos lūžta nuo pigesnių įvežtinių prekių.
Jogaila Tamošaitis, kėdžių gamybos UAB „Avokada” direktorius, skaičiuoja, kad per dvejus metus kėdžių gamyba pabrango 20 – 25 procentais. Labiausiai savikainą didino darbuotojų algų augimas, žaliavos brangimas bei įmonės plėtra.
„Ieškome galimybių pagaminti tą patį produktą pigiau”, – aiškina J. Tamošaitis. Bendrovė didžiąją dalį komponentų atsigabena iš įvairių Europos šalių bei Kinijos, o poroloną bei audinius „Avokadi” palankesnėmis kainomis tiekia Lietuvos gamintojai.
Kitos baldų gamybos bendrovės, Šiaulių „Ventos”, ekonomikos skyriaus vadovė Lina Kaminskienė sako, kad baldžiams didinti prekių kainas šiuo metu beveik neįmanoma – Kinijos gamintojai rinkai tiekia trečdaliu pigesnius baldus, be to, didesnių kainų bendrovei nemoka tiesioginiai pirkėjai.
„Ieškome kitų būdų, kaip kompensuoti didėjančią savikainą, ir juos randame”, – sako L. Kaminskienė. „Ventos” atstovė pasakoja, kad šiuo metu bendrovėje sinchronizuotos gamybos sistemą diegia konsultantai, kurie tokiu būdu didesnį našumą padėjo pasiekti ir „Toyotos” gamyklai. Konsultantus nusisamdyti šiauliečiams pavyko gavus paramą iš Europos Sąjungos. Įdiegus sinchronizuotos gamybos procesą įmonės darbo našumas turėtų išaugti iki keturių kartų.
Kainos prislėgs pirkėjus
Maisto ir pramoninių prekių kainos parduotuvėse tik didėja, o pigesnių, bet ne mažiau kokybiškų gaminių tikėtis būtų naivu. Jeigu kai kurių produktų kainos mažėja, galima įtarti, kad prastėja jų kokybė, nes gamybos sąnaudos, kaip rodo statistika, nemenkėja.
Pasak Ramintos Stanaitytės-Česnulienės, „Rimi Lietuva” atstovės ryšiams su visuomene, labiausiai brangsta duona ir konditerijos gaminiai. Tiekėjai tai motyvuoja prastu derliumi ir išaugusia žaliavos, ypač kviečių, kaina. Pieno produktų gamintojai pagrindine išaugusių kainų priežastimi nurodo darbo jėgos brangimą bei trūkumą.
„Rimi Lietuva” atstovė sako, kad prekybos tinklas kainų nedidina ir bando ieškoti alternatyvų, tiekėjų, kurie tą patį produktą pasiūlytų pigiau. Būdama tarptautinio tinklo dalimi ir galėdama vykdyti pirkimus centralizuotai, „Rimi” pirkėjams pasiūlė pigesnių daržovių bei vaisių. Pavyzdžiui, bananų kainą apkarpyti pavyko suradus naują tiekėją.
Kainos auga ir, rodos, tai nesusiję su gerėjančia prekių kokybe ar malonesniu aptarnavimu. Prekybos grandinėje lemiamą vaidmenį turi prekybos tinklai, šokdinantys tiekėjus pagal savo nustatytas kainų ribas. Tačiau pastaruoju metu stambėjantys gamintojai įgauna vis daugiau derybinių jėgų – kai kurių sektorių atstovai jau pajėgia užsiplėšti iš prekybos centrų jiems palankesnę kainą. Tačiau nuo to nė kiek ne geriau vartotojui, kuriam už tą patį sviestą, duoną ar kiaušinius teks mokėti didesnę kainą.