Šiemet šalčiai neskuba. Labiausiai tuo džiaugiasi senų daugiabučių namų gyventojai, net ir nešaltą žiemą kenčiantys nuo skersvėjų, pučiančių pro nesandarius langus, balkonus, duris. Šąlantiems žmonėms tenka griebtis įvairių gudrybių, kad sulaikytų bent kiek šilumos.
Kai kurie gyventojai kas žiemą skundžiasi, kad per daug moka už centrinį šildymą – esą namie galėtų būti ir vėsiau. Tuo pat metu kiti nežino, kaip sušilti, nors už lango – vos keli ar keliolika laipsnių žemiau nulio. Pastarieji – daugiausia senų daugiabučių, bendrabučio tipo namų senbuviai, neišgalintys pasidaryti kapitalinio remonto, apšiltinti grindų, sienų, užsandarinti visų šilumą pralaidžių plyšių. Šąlančių gyventojų nuo seno naudojami paprasti šilumos taupymo būdai praverčia ir naujesniuose butuose gyvenantiems žmonėms.
Langų sandarinimas prilygsta menui
Ne paslaptis, kad didelę dalį šilumos prarandame per nesandarius langus. Tai patvirtins ne tik tie, kurių butuose vis dar laiko seni sutręšę mediniai langai, bet ir plastikinių langų savininkai. Netinkamai sumontuoti arba abejotinos kokybės pigesni langai taip pat įleidžia į namus nereikalingo šalčio, drėgmės.
Langams sandarinti naudojamos įvairios medžiagos – nuo laikraščių, vatos, iki šiuolaikinių guminių, poliuretaninių putų juostų.
Senais laikraščiais, popieriumi sandarinti langus ne itin praktiška – pavasarį sunkiai pavyks juos iškrapštyti. Be to, kartu teks nulupti ir dažus, perdažyti rėmus. Mažiau rūpesčių turėsite, jeigu langus sandarinsite vata, porolonu ir užklijuosite plonomis šlapiomis bei gausiai muilu išteptomis kokio nors audinio (galima sukarpyti seną paklodę) juostelėmis.
„Tačiau tokie sandarinimo būdai nelabai estetiškai atrodo. Popierius nuo klijų, nuolatinės drėgmės ar dar nežinia nuo ko pagelsta. Audinio juostelės spalvos taip akivaizdžiai nekeičia, tik kiek papilkėja per žiemą, bet iš arti atrodo apgailėtinai”, – patirtimi dalijosi Viršuliškėse gyvenanti pensininkė ponia Janina.
Brangiausias, tačiau bene geriausias sprendimas – specializuotoje parduotuvėje įsigyti guminių, poroloninių, poliuretaninių juostų ir jomis tiesiog apklijuoti visą lango perimetrą. Tiesa, atkreipkite dėmesį į sandarinimo juostos naudojimo laiką – jei šis pasibaigęs, juosta gali neprilipti.
Ventiliacija neturi šaldyti
Sandarindami langus nelieskite orlaidžių – juk kambarius ir žiemą reikia bent retkarčiais vėdinti. Prieš užklijuodami balkono duris įsitikinkite, kad nieko jame nepalikote, kitaip teks kartoti visą šiltinimo procedūrą.
Tos pačios juostos, kuriomis sandarinami langai, dažnai tinka ir durų plyšiams užklijuoti. Jų būna skirtingo pločio, atspalvių, tad juostų niekas nepastebės, o namie bus bent kiek šilčiau.
Viršutinių aukštų gyventojams pažįstama dar viena problema, „vagianti” net iki 5-7 laipsnių šilumos. Tai vėdinimo sistema, dažniausiai įrengiama virtuvėje. Šiltuoju metų laiku jos pučiamas vėjelis gal ir yra malonus, bet tikrai ne žiemą. Su šiuo rūpesčiu susidūrę žmonės pataria vėdinimo angą uždengti kartonu. Kartono lapo dydis turi atitikti jūsų pageidavimus – jeigu norite, kad iš ten vis dėlto šiek tiek pūstų, neuždenkite visos angos.
Jeigu nepagailėsite šiek tiek pinigų, galite vėdinimo angoje įsirengti užtvarėlę, primenančią langų žaliuzes. „Labai patogu. Kai pasidaro per šalta, tiesiog užsitraukiu „žaliuzes”, virtuvei sušilus palieku tarpelį vėsiam orui sklisti”, – pasakojo senamiestyje gyvenanti ponia Kristina.
Šilumą „vagia” ir užuolaidos
Daugelio senų daugiabučių namų gyventojų butuose įrengti vienos ar kelių sekcijų ketaus radiatoriai. Jie yra neblogi, skleidžia pakankamai šilumos, jeigu tik nėra kuo nors uždengti. Kažkodėl daugybė žmonių mėgsta radiatorius paslėpti po storomis bei sunkiomis užuolaidomis, per arti pristumti baldus. Taip besielgdami „vagiate” iš savęs paties iki 40 proc. šilumos.
Dar daugiau sutaupysite radiatorius perdažę tamsia spalva – skleidžiamos šilumos kiekis padidėtų iki 15 procentų.
Itin taupūs žmonės sugalvojo už radiatoriaus kišti faneros lakštą, apklijuotą aliuminio folija. Tokiu atveju radiatorius nešildo sienos, bet visą skleidžiamą šilumą nukreipia į kambarį.
Šildytuvas – ne bet koks
Žvarbiu oru nemažai gyventojų šildosi įvairiais šildytuvais. Jie yra nebrangūs, ilgalaikiai – kai kas namie dar turi veikiančių keliolikos metų senumo šildytuvų. Tačiau daugelio paprastesnių modelių šildytuvų poveikis minimalus, vietinis – pučiamas ar spinduliuojamas šiltas oras sušildo tik labai nedidelį kambario plotą. Kartais jų skleidžiamos šilumos užtenka vos kojoms sušilti, o senesnių modelių, pigesni, mažai žinomų prekių ženklo oro šildytuvai sunaudoja nemažai elektros energijos.
Šiuolaikiniai specializuotose prekybos vietose parduodami elektriniai tepaliniai šildytuvai, kondicionieriai su oro šildymo funkcija brangesni, bet kur kas veiksmingesni – išsirinkus galingesnį, tinkamai sureguliavus šilumos srautą galima apšildyti ir visą kambarį. Pavyzdžiui, standartinio ploto (18-25 kv. metrų) kambariui apšildyti užtektų vos vieno maždaug 1500 vatų galingumo šildytuvo.