Dėl neįvažiuojamų miškų senka medienos perdirbėjų atsargos. Jei orai ir toliau bus šilti, artimiausiu metu kai kurios įmonės mažins ar net visai stabdys gamybą.
Sausio viduryje praūžusi vėtra, preliminariais Generalinės miškų urėdijos duomenimis, išlaužė 200 tūkst. kubinių metrų medienos. Skaičiuojama, jog tai urėdijoms pridarė kelių milijonų litų nuostolių. Tačiau kol kas dėl pažliugusių miškų kelių medžių iš kirtaviečių negalima išvežti. Geriausiu atveju jie nugabenami iki sandėlių, esančių prie privažiuojamų kelių.
„Kad medžius būtų galima išvežti iš miško, reikėtų 15-20 laipsnių šalčio. Iš bėdos gelbėtų ir 5 laipsnių šaltukas. Dabar situacija kasdien blogėja. Tokie miškų keliai, kokie yra šiandien, būna per pavasarinį polaidį. Tada įvažiavimas į urėdijų miškus visiškai stabdomas”, – kalbėjo generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.
Vis dėlto įsipareigojimus tiekti medieną urėdijos žada vykdyti, tik sutartą žaliavos kiekį ketina pristatyti perdirbėjams vėliau. Šiuo metu juos pasiekia 50-60 proc. medienos mažiau nei paprastai.
Atsargos išseko
Medžio apdirbimo įmonės jau dabar veža iš sandėlių paskutinius kubinius metrus medienos. „Situacija labai įtempta. Gyvename iš rezervų, kurių šiek tiek turėjome. Išteklius rankiojame iš kur tik galime: iš valstybinių miškų, iš privačių. Jei tokie orai vyraus ir toliau, bus visai prastai. Iš turimų atsargų galime tverti apie dvi savaites, bet rezervai senka. Kas bus toliau, nesiryžtu spėti. Kol kas įmonės dirba, nuostolių neskaičiuojame, tačiau kai kurioms jau teko sumažinti gamybos apimtį”, – pasakojo vienos didžiausių šalies medienos pramonės bendrovių „Vakarų medienos grupė” valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas.
Anot jo, įmonių negelbėtų net importas, mat visose šalyse, iš kurių galima įsivežti medienos, taip pat vyrauja lietingi orai. Paulauskas teigė, jog medienos tiekėjai naudojasi esama padėtimi ir kelia kainas perdirbėjams. Prie to ypač prisideda Skandinavijoje veikiantys celiuliozės fabrikai. Šie, pasak Paulausko, už medieną yra pasiryžę mokėti bet kokią kainą, mat jų gamybos stabdyti negalima.
Mažins apimtį
„Gyvename blogai. Viena to priežasčių – prasti orai. Būtų visai kas kita, jei turėtume tradicinę žiemą, – pradėjo kalbą medienos tiekimo įmonės „Stora Enso miškas” generalinis direktorius Audrius Mikalauskas. – Tačiau darbų dar nestabdome: kertame medžius ir, rizikuodami juos supūdyti, paliekame miškuose. Vietose, kuriose geresnis gruntas, nelietingą dieną dalį paruoštos medienos išvežame, tačiau sandėlių atsargos vis tiek mažėja”.
Mikalauskas pasidžiaugė, kad šiais metais Alytaus lentpjūvėje, kuriai „Stora Enso miškas” tiekia žaliavą, neteko be darbo laikyti nė vienos pamainos. Tačiau jis užsiminė, jog turimos medienos, jei orai nesikeis, pakaks tik iki vasario. Vėliau gali tekti mažinti gamybos apimtį.
Galimybė importuoti medieną, anot Mikalausko, taip pat nėra išeitis. „Importu gaisro neužgesinsi. Juo labiau kad atliekamos medienos pasiekiamoje šalyje nėra. Belieka laukti šaltuko”, – teigė pašnekovas.
Medienos plaušų plokštes ir popierių gaminanti „Grigiškių” bendrovė, pasak jos Administravimo departamento direktoriaus Stasio Paukščio, taip pat jaučia žaliavos stygių. „Kol kas šiaip taip sukamės: atsivežame medienos iš kai kurių urėdijų, dalį – iš užsienio. Tik kiek laiko taip versimės, nesiimčiau prognozuoti. Dėl medienos trūkumo kartais tenka pristabdyti gamybą, tačiau nuostolių dar išvengiame. Bet vėl – ar ilgai taip bus, nežinia”, – dėstė Paukštys.
Gelbsti Rusija
Darius Jokubauskas, Rąstinių namų gamintojų asociacijos direktorius, sakė nemanantis, kad namus iš rąstų renčiančioms įmonėms audra ir bėdos dėl neišbrendamų miškų pridarė daug žalos. „Mes visą laiką jaučiame žaliavos stygių: rąstiniams namams statyti tinkama mediena atiduodama gaminti baldams, nors tam tiktų ir prastesnė. Mėginame gauti vietinės medienos, tačiau sukdamiesi iš padėties atsigabename jos ir iš Rusijos”, – aiškino Jokubauskas.
Rusijos miškai gelbsti ir „Pajūrio medieną”, pjaunančią rąstus bei gaminančią medienos ruošinius. Įmonės gamybos direktorė Irena Vitkevičienė sakė, kad dabar kasdien perdirbama apie 600 kubinių metrų medienos, o reikėtų bent 800-900 kubinių metrų. „Bet ir tokia apimtis neleistų dirbti visu pajėgumu – tai būtų tik vienos pamainos darbas. Jei ne Rusijos rinka, iš kurios gauname žaliavos, gamybą būtume stabdę jau gruodį. Ją pavyko stabilizuoti naudojantis Rusijos ištekliais, – kalbėjo Vitkevičienė. – Deja, ir Rusijoje orai panašūs kaip pas mus, todėl tiekėjai negali visu pajėgumu pildyti užsakymų. Apie didelį medienos rezervą pamiršome prieš metus ar dvejus, kai pastebėjome, kad jos paklausa viršija pasiūlą. Dabar stengiamės bent savaitei turėti apie 4 tūkst. kubinių metrų medienos.”