Per visuomeninę televiziją transliuojama socialinė reklama sukėlė visuomenės pasipiktinimą
Pirmą kartą Lietuvoje rekomenduota nutraukti per televiziją rodytos socialinės reklamos transliavimą. Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis su septynių ekspertų (psichologų, psichiatrų, teisininkų, žiniasklaidos žinovų) grupe svarstė vaizdo klipo, kuriame mergaitė piktai bara ir muša pliušinį meškiuką, rodymo per Lietuvos televiziją tikslingumą. Jie nusprendė, kad ši socialinio pobūdžio reklama pažeidžia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnį. Ši reklama gali kelti baimę ar net siaubą ir daryti neigiamą įtaką nepilnamečių psichinei sveikatai. Tokia informacija priskiriama ribotos kategorijai ir turėtų būti žymima ženklu N-7.
„Remdamasis šia išvada kreipsiuosi į nacionalinę televiziją, kad ji suslaikytų nuo tolesnio šios reklamos platinimo”, – LŽ sakė Gudaitis.
Skundėsi tėvai
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka praėjusią savaitę kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą prašydamas uždrausti per LTV rodomą socialinę reklamą, kurioje mergaitė daužo pliušinį meškiną. „Tėvai skundėsi, kad reklama, užuot propagavusi brandų suaugusiųjų požiūrį į vaikus, veikia pačių vaikų elgesį, pavyzdžiui, skatina juos elgtis agresyviai. Mano aštuonmetė dukra, pamačiusi šią reklamą, pravirko”, – pasakojo Lydeka. Parlamentaras sutinka, kad reklamos užsakovai galbūt turėjo kilnių tikslų, tačiau į suaugusiųjų auditoriją orientuota reklama, jo įsitikinimu, daro neigiamą poveikį vaikams.
„Tai klaiki vaiko sąmonę žalojanti reklama. Reklamos gamintojas neįvertino, kad klipą žiūri visi. Jei reklamuojami skalbimo milteliai, dar nereiškia, kad reklamą žiūri tik namų šiemininkės”, – LŽ sakė Lydeka, atmesdamas argumentus, kad klipas skirtas suaugusiems žmonėms, o ne vaikams.
Klipas buvo apdovanotas
Šio reklaminio klipo užsakovas – Paramos vaikams centras, nuo gruodžio vykdantis kampaniją „Vaikystė be smurto”. Pagrindinė jos idėja – „Mokausi gyventi iš tavęs”. Vaizdo klipas – tik vienas šios akcijos propagavimo elementų, yra sukurtas radijo klipas, išleistas plakatas.
Kaip LŽ sakė Paramos vaikams centro direktorė Aušra Kurienė, šis vaizdo klipas buvo sukurtas 2002 metais Lenkijoje, demonstruotas ne vienoje Europos šalyje. Jis yra pelnęs net tarptautinių apdovanojimų. Minėta akcija šiuo metu vyksta dar šešiose valstybėse. Kurienė prisipažino negirdėjusi, kad dėl klipo kur nors būtų kilę problemų. Pagal planą vaizdo klipas per LTV turėjo būti demonstruojamas tik sausio mėnesį.
„Tai iš tiesų sunkus suaugusiesiems skirtas klipas. Vaiko veiksmuose atpažinę savo elgesį, dauguma sutrinka”, – sakė Kurienė. Ji prisipažino negalinti paaiškinti, kodėl klipas neįtiko Lietuvoje.
Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus, teisines vaizdo klipo demonstravimo pasekmes turėtų svarstyti Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Vartotojų teisių apsaugos taryba ir prie jos įkurtas Reklamos arbitražas.
„Iš tiesų šios socialinės reklamos tikslas yra kilnus ir pagirtinas – atkreipti visuomenės dėmesį į smurtą prieš vaikus bei kitus neigiamus reiškinius, keliančius nerimą. Tačiau neatsižvelgta, kad nemažą auditorijos dalį sudaro vaikai, kuriems tas poveikis gali būti neigiamas”, – teigė Gudaitis.
Smurto daugėja
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė šį klipą sakė pamačiusi pernai lapkritį tarptautinėje konferencijoje smurto klausimais. „Ši reklama skirta suaugusiesiems, pirmiausia – tėvams, kuriems siekiama akivaizdžiai parodyti: kaip jūs bendraujate su savo vaikais, ką jie gauna šeimoje, taip ir elgiasi, patirtį perduoda kitiems. Gal tai ir žiauri reklama, tačiau nemažai suaugusiųjų joje atpažįsta save”, – sakė Šalaševičiūtė. Jos vadovaujama tarnyba taip pat atlieka tyrimą dėl šios socialinės reklamos.
Pasak kontrolierės, pastaruoju metu smurtas šeimose įgauna pagreitį.
Pernai Vaiko teisių apsaugos kontrolierės tarnyba gavo ir pradėjo tirti 434 skundus. Iš jų 51 atvejis – skundai dėl fizinio ir psichologinio smurto: apie 30 – smurto šeimose, 21 – auklėjimo ir ugdymo įstaigose.
Užsimerkti neverta
„Aš tam klipui nepajutau antipatijos. Man atrodo, kad jo autoriai tikslą pasiekė. Pirma, į jį atkreiptas dėmesys, antra, išsakyta svarbi mintis – „visa, ką darau, išmokau iš suaugusiųjų”, – LŽ sakė vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys. Pasak mediko, klipas parodė tikrovę – Lietuvoje daug suaugusiųjų šitaip elgiasi su savo vaikais, o ekrane pakartotas tik to elgesio modelis.
„Tad ar reikia užsimerkti, kad ir kaip skaudu visa tai matyti? Jei ateityje norime to išvengti, keiskime savo bendravimą su vaikais”, – patarė Slušnys.
Pasak psichiatro, visi, kas matė tą reklamą – tiek vaikai, tiek suaugusieji, abejingi neliko. Tačiau vaikai nepuolė elgtis taip, kaip ekrane rodoma mergaitė. „Vienas klipas tikrai negali padaryti didelio poveikio vaiko elgesiui. Daug didesnis poveikis būtų, jei visi namuose, šeimose nustotų elgtis taip, kaip dabar. Tuomet ir tema išnyktų”, – sakė psichiatras.
Pasak Slušnio, kartais psichologai stebi vaikus, žaidžiančius su lėlėmis. Dažnai tokie žaidimai atskleidžia tiesą apie smurtą šeimoje.