„Nekviesta meilė” scenaristei – grumtynės su vyriška logika

LNK rodomas lietuviškas serialas „Nekviesta meilė” jau tapo kultiniu. Žiūrovų pageidavimu jis kartojamas rytais (7.30 val.) darbo dienomis, o nusivylusios namų šeimininkės, naujieji lietuviai ir net jaunimėlis „Nekviestą meilę” aptarinėja darbuose, gatvėse, autobusuose.

Kalbiname žmogų, be kurio šio serialo nebūtų – scenarijaus autorę, rašytoją Daivą Vaitkevičiūtę.

Kaip gimė serialo idėja, kurią įkūnyti buvo pavesta Jums? Moterų dramaturgių turime, bet scenarisčių, regis, ne.

Serialo „Nekviesta meilė” sumanymas gimė „Videometros” prodiuseriui Rolandui Skaisgiriui. Jis į mane atkreipė dėmesį prieš keletą metų, kai pirmasis mano romanas „Monikai reikia meilės” pasiekė 30 tūkstančių tiražą. Pamenu, kai pirmąsyk susitikau su R. Skaisgiriu, jis man pasiūlė parašyti scenarijų išskirtinai moteriškai telenovelei, o režisierius bei scenaristas Alvydas Šlepikas paaiškino pagrindines scenarijaus rašymo taisykles. Parašiau pirmas dvi serijas. Jomis visi liko patenkinti, tačiau šis projektas TV ekranų nepasiekė, nes tuomet buvo atslūgęs televizijų vadovų susidomėjimas lietuviškais serialais. Bet Rolandas taip aiškiai ir nuodugniai išdėstė, kokios jis tikisi istorijos apie trijų moterų likimus, kad man beliko atsisėsti ir užrašyti. Taip atsirado trilogija „Moterys meluoja geriau”.

Vėliau sudomino pasiūlymas prisidėti prie erotinio serialo „Sužadintos aistros” projekto, tad kelioms serijoms brūkštelėjau scenarijų. Toks buvo mano kuklus debiutas. O praėjusią vasarą vėl sulaukiau R. Skaisgirio skambučio. Išklausiau ir pagalvojau, kad jis išprotėjo – per du mėnesius reikėjo parašyti 51 „Nekviestos meilės” seriją. Juk tai beveik 700 puslapių teksto! O kur dar laikas, skirtas kūrybiniams ieškojimams bei taisymams.

Bet sutikote.

Sutikau, nes man tai buvo tikras iššūkis. Scenarijų rašiau kartu su režisieriumi A. Šlepiku bei prodiuseriu R. Skaisgiriu. Šiandien man atrodo, kad tai buvo grumtynės su vyriška logika. Juk žinote, kokie vyrai greiti įvertinti moterį. Kalbu apie heroję Mėtą (akt. Inga Jankauskaitė), Andriaus (akt. Saulius Balandis) žmoną, kuri pirmoje serijoje užklumpama lovoje su meilužiu, ir taip nuo pat pradžių gauna nenuplaunamą dėmę – žiūrovų akyse tampa neigiama heroje. Norėjau, kad liktų vietos paslapčiai, kad būtų neaišku, ar tikrai Mėta buvo neištikima savo sutuoktiniui. Deja, šias mano pastabas atmetė.

Reikia manyti, „kirtotės” ir vėliau?

„Tai „muilas”, Daiva, „muilo opera”, o ne kinas, – aiškino man A. Šlepikas. – Todėl baik sukti galvą dėl tokių smulkmenų, ir rašome toliau.” Pradžia buvo sunki, nes man nepatiko tas vyriškas noras lyg ir nerimtai rašyti, juolab kad nusprendėme nesilygiuoti į tipiškus Pietų Amerikos serialus, o kurti lietuvišką variantą. Nepatiko, kad tikrai meilei neatsirasdavo vietos tarp serialo herojų. Meilė seriale yra, tačiau ji kažkokia netyra, be tos didelės ir visa griaunančios aistros. Aiškinau apie tai Alvydui, bet jam rūpėjo veiksmas, moralinės serialo herojų pagirios, noras drąsiai nuplėšti kaukes. Dėl tokio požiūrio riedavomės kaip šuo su kate, o vieną dieną neištvėriau ir mečiau visus rašymus. Bet po poros dienų vėl kibau į darbą. Dabar suprantu, jog tai nebuvo rimtas konfliktas, o viso labo – kūrybinis ginčas, be kurio gero scenarijaus nepagimdytume.

Kur slypi serialo sėkmės priežastis?

„Nekviestos meilės” istorijos nėra visiškai laužiamos iš piršto. Kas kartą aptariant vienokią ar kitokią serialo situaciją, siužeto posūkį, būdavo svarbu sau atsakyti, ar tai įmanoma realiame gyvenime. Dažnai rasdavome panašių poelgių ar įvykių, todėl ir nedvejodami herojus kreipdavome ta linkme – „kaip tikrame gyvenime”. Dabar juokaujame, kad mūsų regėjimas įgavo net mistinių galių. Juk televizijai rodant 11 seriją, kai A. Barono užsakymu buvo supleškintas namas, po kelių valandų Vilniuje iš tiesų kilo gaisras, ir dar tame pačiame Šnipiškių rajone. Tokio sutapimo kitaip kaip mistika nepavadinsi.

Ar scenarijaus rašymas skiriasi nuo romano?

Rašant scenarijų kūrybos laisvė yra minimali. Turi būti lakoniška, išlaikyti minties įtampą ir nuolatos spęsti herojams spąstus. Pradžioje buvo nejauku nuo minties, jog tekstus rašau žinomiems Lietuvos aktoriams. Tačiau vėliau visą dėmesį pavyko sutelkti ties serialo siužetinėmis linijomis bei nelengva užduotimi – kaip užbaigti seriją, kad žiūrovas norėtų žiūrėti tęsinį. Kaip tai pavyko, tesprendžia jie.

Romaną rašyti kur kas lengviau, nes vienas pats valdai visą kūrybinį procesą, nereikia savo vizijos sprausti į rėmus, ir nerizikuoji būti kolegos sumalta į miltus tą pačią akimirką, kai galvon šauna kokia nors idėja.

Ką dabar, jei galėtumėt, norėtumėt pakeisti? Scenaristas dažnai lieka nepatenkintas jo kūrinio „įsikūnijimu” ekrane, jį erzina kai kurie aktoriai. Ar bus serialo tęsinys?

Kai pabaigiau rašyti 51 seriją, prodiuseriui su piktdžiuga pareiškiau, kad daugiau neberašysiu – ne mano gležniems moteriškiems pečiams toks alinantis darbas. Praėjo mėnuo, kitas, TV ekranuose pasirodė serialas. „Nekviestos meilės” sėkmė, aukšti žiūrimumo reitingai nenustebino, nes būtent tokius ir prognozavau. Juk dirbau „nuo dūšios” ir naudojau tas pačias schemas, be kurių sunku parašyti bestselerį. Be to, koks aktorių kolektyvas suburtas! Jų vaidyba puikiai užlopo visas scenarijaus spragas. Manau, čia ir slypi serialo populiarumo paslaptis.

Tačiau dabar, atidžiai stebėdama kiekvieną seriją, kartais griebiuosi už galvos – šitas dialogas prastas, kitaip reikėjo dėlioti žodžius, o šioje vietoje buvo būtina įterpti kitokį epizodą. Tad kai LNK vadovybė panoro „Nekviestos meilės” tęsinio (dar pusšimtis, o gal ir daugiau serijų lauks žiūrovų), tada sugrįžau į kūrybinę grupę – užsimiršo nuoskaudos, atsirado noras įgyvendinti naujus sumanymus. Pirmosios 10 pratęsimo serijų jau parašytos ir beveik neabejoju, kad jos prikaustys žiūrovą – intrigos, meilės, paslapties ir netgi šiurpo jose netrūksta. Kaip ir tikrame gyvenime…