Ant pedagogų sprando neriamos dar dvi kilpos

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymas prieš vaikus smurtaujantiems pedagogams atimti teisę dirbti mokykloje bei Seimo narės Audronės Pitrėnienės Švietimo įstatymo pataisų projektas, kuriuo norima įteisinti didesnį mokytojų ir tėvų bendradarbiavimą, pedagogams euforijos nekelia.

Baiminamasi, jo iš darbo pedagogą vejanti Darbo kodekso pataisa tik dar pablogins mokytojo situaciją, o seimūnės siūlymas įteisinti pedagogų pareigą, be kita ko, informuoti tėvus ir apie vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį užvers mokyklą papildomu ir, žinoma, neapmokamu „popieriniu” darbu.

Atsakomybės išvengia

Vaiko teisų apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė siūlo pedagogų smurtą prieš vaikus laikyti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Žengti tokį žingsnį ją paskatino susiklosčiusi situacija.

„Pernai gavome net 12 skundų dėl pedagogų smurto. Be to, apibendrinę medžiagą, pamatėme, kad smurtaujantiems pedagogams pavyksta išvengti atsakomybės. Paprastai ikiteisminiai tyrimai dėl vienokių ar kitokių priežasčių būna nutraukiami”, – aiškino R. Šalaševičiūtė.

14 metų pedagoginio darbo stažą turinti R. Šalaševičiūtė sako nesuprantanti pedagogų priešiškumo ir tvirtina, jog jos siūlymas mokytojų situacijos nepablogins. Pasak jos, įstatymo pataisos nereiškia, kad mokinys netaikoma jokia atsakomybė. Vaiko pareigos aptartos Švietimo įstatyme, be to, yra ir kitų teisės aktų, kuriuos galima realizuoti nedrausmingų nepilnamečių atžvilgiu.

Kontrolierė įsitikinusi, jog dauguma problemų dėl vaikų elgesio kyla dėl švietimo įstaigų uždarumo bei kontakto su nepilnamečių inspektoriais nebuvimo.

„Mokyklos baidosi viešumo ir bijo parodyti, jog nesusitvarko su vaikais. Tuo tarpu nenubaustas vaikas ir toliau siautėja. Yra atvejų, kai vienintelis būdas sutramdyti mokinį – kviesti policiją. Ir to nereikėtų baimintis”, – tvirtino R. Šalaševičiūtė.

Siūlymas per drąsus

Tuo tarpu pedagogams atstovaujantiems profsąjungiečiams bei patiems mokytojams toks kontrolierės siūlymas atrodo nesuprantamas.

„Ar ne per drąsu remiantis vos keliolika skundų imti mėtyti mokytojus iš darbo? Nė vienas pedagogas sąmoningai nesmurtauja. Gal kontrolierei vertėtų pasiaiškinti tokių atvejų priežastis?” – piktinosi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Jesinas.

Anot jo, labiau susirūpinti reikėtų pedagogų saugumu, kadangi jie kur kas dažniau kenčia tų pačių mokinių smurtą.

Profsąjungietis apgailestavo, kad jų siūlymas priimti pedagogo orumą bei garbę ginantį bei tėvų ir vaikų atsakomybę griežtinantį įstatymą, politikų dėmesio nesulaukė.

O pedagogai baiminasi, kad R. Šalaševičiūtės siūlymas visai atriš rankas ir taip siautėjantiems paaugliams. Sendvario mokyklos mokytoja Drąsa Jurkuvienė nesupranta, kodėl į kampą spaudžiamas pedagogas, kai smurtautojų kur kas daugiau tarp mokinių.

„Juk ir griežtesnį žodį galima traktuoti kaip smurtą. Netoleruoju smurtaujančių pedagogų, tačiau nemanau, kad mokytojų mėtymas iš darbo – tinkamiausia išeitis”, – savo poziciją dėstė mokytoja Eglė Jociuvienė.

Apsieina be įstatymų

Nesuprantamas švietimiečiams ir A. Pitrėnienės užmojis nustatyti tėvų informavimo tvarką. Anot pedagogų, ir be įstatymais reglamentuotos tvarkos mokytojai bendrauja su tėvais ir suteikia jiems visą būtiną informaciją.

„Tai yra numatyta mūsų pareigybėse. Mes ir taip padarome kur kas daugiau, nei iš mūsų reikalaujama”, – tvirtino „Vakarų ekspreso” kalbinti pedagogai.

O profsąjungiečiai įsitikinę, kad tokia veikla pedagogams iš viso nepriklauso. E. Jesino teigimu, prieš imantis įgyvendinti siūlomą tvarką reikėtų įsteigti papildomus etatus, kadangi popierizmo pedagogams ir taip pakanka. Be to, derėtų pagalvoti, iš kieno kišenės bus apmokami skambučiai tėvams.